Pasirodo, šią neoficialią fobiją gali skatinti ir internetas. Atlikus keletą eksperimentų paaiškėjo, kad vien diskusijos apie tripofobiją, mažų skylučių baimę, internete galėjo tapti šios baimės plitimo priežastimi, rašo „Science Alert“.
Visgi Esekso ir Suffolko universitetų psichologų komanda, apklaususi 19–22 metų 283 asmenis, nustatė, kad ketvirtadalis tripofobija sergančių asmenų niekada nebuvo girdėję apie šią būseną, o tai rodo, kad iš tiesų egzistuoja ir tam tikras įgimtas šios būsenos aspektas.
Nors įtaką daro ir gauta informacija, mat komanda taip pat nustatė, kad apklausos respondentai dažniau linkę sirgti tripofobija ir jautriau reaguoti į mažas skylutes, jei apie šią būklę yra girdėję anksčiau.
Net 64 proc. respondentų teigė, kad apie šį reiškinį sužinoję internete arba socialiniuose tinkluose.
„Apskritai, šie rezultatai rodo, kad nors platus tripofobijos paplitimas internete galėjo prisidėti prie reiškinio socialinio mokymosi aspekto, tai negali būti vienintelis paaiškinimas“, – rašo tyrėjai.
Tripofobija dar nėra mediciniškai pripažinta liga. Pirmą kartą mokslinėje literatūroje ją 2013 m. aprašė du Esekso universiteto psichologai, kurių vienas yra ir naujojo straipsnio autorius. Tačiau atrodo, kad šio reiškinio pavadinimas iš tikrųjų atsirado prieš 8 metus internetinėse diskusijose, rašo „Science Alert“.
Naujuose tyrimuose bandoma šią baimę aiškinti, remiantis evoliucinės psichologijos teorija, rašo „IFL Science“. Svarstoma, kad mūsų smegenys vis dar gali įgyvendinti tam tikrus psichinius algoritmus, kurie susiformavo evoliucionuojant.
Viena hipotezė siejama su pavojingais gyvūnais. Daugelio nuodingų gyvūnų, įskaitant vorus ir gyvates, raštai primena daug vienoje vietoje esančių skylučių. Tad išsivystė instinktyvus vengimo mechanizmas, tokia vaizdo medžiaga apdorojama kaip grėsminga. Tad manoma, kad panašūs vaizdai todėl ir dabar kelia būtent baimės jausmą.
Tipofobiją bandoma aiškinti remiantis keliant ir odos ligų vengimo hipotezę. Manoma, kad tokia baimė galėjo išsivystyti siekiant išvengti infekcinių ligų, o raupai, maras, raupsai, vidurių šiltinė ar raudonukė ant odos sukuria daug skylučių vienoje vietoje primenančius raštus, pūlinukų sankaupas.
Tyrimai rodo, kad tripofobijos reakcija yra gana panaši į pasibjaurėjimą, kurio pagrindinė reakcija taip pat yra susijusi su ligų vengimu. Gali būti, kad pasibjaurėjimas padėjo mūsų protėviams vengti galimų ligų, o dabar tripofobija liko kaip šalutinis efektas, rašo „IFL Science“.
