Viena pelė yra labai aktyvi, sportuoja, nuolat mankštinasi ant narvelyje sumontuoto bėgimo rato. Kita yra tingi – tik valgo ir miega. Kas nutiktų, jei pirmosios kraujo paskolintume antrajai?
Tai mokslininkai ir padarė, tingiai pelei suleisdami aktyvios pelės kraujo plazmos. Jie pastebėjo ryškų poveikį. Tingioji pelė po jauno kraujo papildymo geriau pasirodė atminties ir mokymosi testuose. Be to, jos smegenyse sumažėjo uždegiminiai procesai. Pati pelė tarsi atjaunėjo. Nors šie rezultatai nebūtinai būtų atkartoti žmonėse, mokslininkai viliasi, kad tai padės sukurti Alzheimerio ir kitas senatvines ligas lėtinančias terapijas.
Šie atradimai net nėra visai nauji. Ir anksčiau būta tyrimų, kurie rodė, kad senstančioms pelėms suleidus jauno kraujo pagerėja jų audinių būklė. Pavyzdžiui, pastebimai pagerėjo raumenų būklė. Mokslininkams tai padeda įsivaizduoti galimus kovos su senėjimu būdus ir geriau suprasti įprastus senėjimo procesus. Dabar mokslininkai žino, kad taip galima perkelti ir su gyvenimo būdu susijusius faktorius. Be to, jie identifikavo veikliąsias „jauno kraujo“ daleles – teigiamą poveikį atneša ekstraląstelinės pūslelės (extracellular vesicles), kurios galėtų būti integruotos į įvairias terapijas.
Tokie tyrimai atveria duris naujoms terapijoms. Tai nėra jaunystės eliksyras, bet taip būtų galima padėti traumas patyrusiems pagyvenusiems žmonėms, kurių audiniai taip gerai negyja. Be to, jauno žmogaus kraujo plazma gali padėti sulėtinti Alzheimerio vystymąsi.
