J.Calment ilgą laiką gyveno savarankiškai. Nors gyvenimo pabaigoje neteko regėjimo ir po truputį silpo, ji kasdien po truputį mankštinosi, gražinosi ir mėgavosi šokoladu. Sveiko gyvenimo būdo moteris nepropagavo, tačiau jos gyvenimas buvo palyginti lengvas – jai niekada nereikėjo dirbti ar jaudintis dėl ateities. Todėl buvo manoma, kad J.Calment bent jau priartėjo prie maksimalaus žmogaus amžiaus ribos, tačiau mokslininkai su tuo nėra linkę sutikti.
Mokslininkai ištyrė 3836 garbaus amžiaus italus, kuriems 2009–2015 metais sukako 105 metai. Mokslininkai norėjo pažiūrėti, kokiu greičiu išmiršta ši amžiaus grupė. Žmonių mirtingumas svyruoja per visą gyvenimo laikotarpį – jis būna gana aukštas kūdikystėje, tuomet nukrenta, o nuo maždaug 30 metų ima stabiliai augti. Pasiekus 70 metų mirtingumas tiesiog šauna į viršų – todėl niekas ir nesistebi, kai miršta 70–80 metų sulaukę žmonės – tai tiesiog vyksta nuolat.
Mokslininkai buvo gana nustebę, kai pastebėjo, kad sulaukus 105 metų amžiaus mirtingumas vėl suka žemyn. Nestipriai, tačiau suka – tikimybė mirti sulaukus 107 yra mažesnė nei sulaukus 100. Ką tai reiškia? Na, viena iš pagrindinių išvadų yra, kad žmogus dar nepasiekė savo biologinių amžiaus ribų.
Vienas tyrimas prieš tai teigė, kad maksimalus biologinis žmogaus amžius yra 115 metų. Su tuo nesutiko ir paprasti mokslo mėgėjai, ir kiti mokslininkai. Visų pirma, negalima visų ilgiau nei 115 metų išgyvenusių žmonių tiesiog laikyti išimtimis, ypač, kai jie turi žalingų įpročių ar patyrė didelį stresą. Antra, tyrimo metodai buvo ginčytini. Tačiau kodėl mirtingumas nustoja kilęs ir suka žemyn sulaukus 105 metų amžiaus?
Mokslininkai turi du galimus paaiškinimus. Pirmas iš jų nurodo, kad gali būti, jog genetiškai silpnesni žmonės tiesiog miršta anksčiau ir 105 metų amžiaus sulaukia tik patys stipriausi. Antrasis – tokio amžiaus žmonės gyvena kur kas lėčiau, todėl ląstelės turi daugiau laiko atsistatyti. Kitaip tariant, lėtesnė medžiagų apykaita, mažiau streso, daugiau poilsio leidžia ląstelėms išgyventi ilgiau.
Visgi, tai nereiškia, kad artimiausiu metu visi žmonės gyvens iki J.Calment amžiaus. Mūsų gyvenimo ritmas biologines gyvenimo trukmės ribas stumia į paraštes – mūsų amžių labiausiai riboja ligos, stresas, traumos, žalingi įpročiai ir kiti veiksniai.