Ar žmonija pasiruošusi susitikimui su nežemiška civilizacija?

Išgirsti nežemiškos civilizacijos siunčiamus signalus svajojama jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau kai kurie mokslininkai atvirai sako, kad signalų ieškoti nereikėtų – ateiviams mes dar nepasiruošę.
NSO muziejus Rosvelo mieste
NSO muziejus Rosvelo mieste / Alex Milan Tracy/„Nurphoto“/SIPA/„Scanpix“ nuotr.

Cadizo universiteto (Ispanija) psichologijos profesorius, grandiozinio ESA eksperimento „Mars 500“ tyrėjas Gabrielis de la Torre papasakojo, ką atskleidė jo atlikta studentų apklausa: minties apie ateivius neigimas ir didžiulė religijos įtaka pirmojo kontakto su nežemiška civilizacija atveju mus šokiruotų.

Nuo 1984 m. nežemiškų civilizacijų ieškantis institutas SETI proto brolių signalų iš kosmoso ieško ir mūsų dienomis. Tačiau kol kas neaptikta nieko apčiuopiamo. Tiesa, šio instituto darbuotojai dabar ne tik ieško signalo, bet ir patys siunčia žinutes iš Žemės (projektas „Active SETI“) ir mėgina užmegzti ryšį su kitomis protaujančios gyvybės formomis.

G. de la Torre atliko tyrimą, kurio rezultatai byloja, kad kontaktui su nežemišku protu esame visiškai nepasiruošę.

G. de la Torre atliko tyrimą, kurio rezultatai byloja, kad kontaktui su nežemišku protu esame visiškai nepasiruošę. Tyrėjas 116 studentų iš Ispanijos, JAV ir Italijos išsiuntė klausimynus. Mokslininkas argumentavo studentus savo tyrimui pasirinkęs todėl, kad „ateityje jie bus politikai, mokslininkai, atsakingas pareigas užimantys žmonės, tad smalsu buvo sužinoti, kokios yra jų žinios“.

Respondentams buvo pateiktos penkios klausimų grupės: religiniai įsitikinimai, aplinka, žinios apie kosmosą, kasdienė veikla ir nuomonė gyvybės klausimais.

„Visose klausimų grupėse pateikiau skirtingų tipų klausimų, kurie, mano manymu, susiję su SETI tyrimais“, – aiškina G. de la Torre.

Tad būta ir tokių klausimų: „Kokia tikimybė, kad gyvybė egzistuoja ir kitose planetose?“, „Kuriais metais žmonės pirmą kartą išsilaipino Mėnulyje?“, „Kokia yra didžiausia Saulės sistemos planeta?“

Gauti atsakymai mokslininką sutrikdė. Pavyzdžiui, tik 82 proc. studentų žinojo, kad žmonės Mėnulyje pirmą kartą išsilaipino 1969 m. 

„Išvada tokia, kad mokslinės žinios, ypač žinios apie kosmosą, nėra puikios, – konstatuoja tyrimo autorius. – Manau, kosminėms agentūroms derėtų skirti daugiau pastangų visuomenės švietimui.“

Kita G. de la Torre išvada – studentai vadovaujasi labai tvirtomis religinėmis nuostatomis. Gal tai nėra problema, sutinka tyrimo autorius, tačiau tai gali turėti įtakos nuomonei žmonių, kurie ateityje pirmąkart susidurs su nežemiška civilizacija. Tačiau, anot jo, labiausiai liūdina, kad nebranginame savo planetos ir mūsų padėties visatoje.

„Su svetimeiviais bendrauti mes dar nepasiruošę – didele dalimi todėl, kad šiuo klausimu nėra ugdomas ir skatinamas globalinis sąmoningumas, – įsitikinęs mokslininkas. – Žmones kamuoja kasdieniai rūpesčiai, o vyriausybės tokioms planetą kamuojančioms problemoms skiria per mažai dėmesio. Mūsų rūšis pernelyg susitelkusi į savo problemas – aplinka mums mažai įdomi. Jei nukrinta koks meteoritas – didžiulė naujiena. Bet juk tokios grėsmės galimybė yra nuolatinė.“

„Jei globalinis įsisąmoninimas, kokia trapi yra mūsų planeta, būtų gilesnis, galbūt tai būtų teisingas žingsnis mūsų rūšies sąmoningumo evoliucijoje.“

„Visatoje gali egzistuoti ir kitų protingų būtybių, jos nuo mūsų gali labai smarkiai skirtis – fiziškai, protiškai, socialiai ir net moraliai. Tos būtybės gali būti net ne biologinės (pvz., robotai). Tad nemanau, kad mūsų rūšis tokiam kontaktui yra pasiruošusi. Žinoma, kai kurie žmonės jau tam subrendę, tačiau didžiajai žmonijos daliai tai būtų didžiulis šokas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų