Kaulų gabalai, priklausantys didžiuliam spinosaurui – prieš 125 m. gyvenusiam dvikojui žvėriui su krokodilo veidu – rodo, kad sausumos medžiotojo ilgis nuo snukio iki uodegos siekė daugiau kaip 10 metrų.
Tyrėjai aptiko slankstelius, dubens ir galūnių kaulų dalis uolienoje, kuri atskilo nuo uolos ir nukrito į paplūdimį Komptono įlankoje, esančioje Vaito salos pietvakariuose.
„Iš turimų kaulų galima spręsti, kad šis gyvūnas gali būti didžiausias Europoje kada nors rastas plėšrusis dinozauras“, – sakė Sautamptono universiteto paleobiologas daktaras Neilas Gostlingas.
Kaip rašo „The Guardian“, nors dinozaurai buvo sausumos gyvūnai, žinoma, kad spinozaurai daug laiko praleisdavo vandenyje arba šalia jo, o didelę jų maisto raciono dalį sudarė žuvys. Neaišku, ar šie dinozaurai gaudė žuvis, ar maitinosi jomis po to, kai jos buvo išmestos į krantą.
Tyrimui vadovavęs doktorantas Chrisas Barkeris sakė, kad gyvūnas buvo „didžiulis“ ir yra tikimybė, kad jo rūšis mums iki šiol buvo nežinoma.
Šis atradimas seka ankstesnius Sautamptono universiteto komandos, kuri 2021 m. pranešė apie dviejų naujų rūšių atradimą, darbus.
Dinozaurų šeima, kuriai priklauso spinozaurai, Europoje galėjo atsirasti maždaug prieš 150 mln. metų ir nuo tada paplisti plačiau. Išsami informacija apie liekanas, kurios eksponuojamos Dinozaurų salos muziejuje Sandaune, paskelbta žurnale „PeerJ Life and Environment“.
Naujausią radinį mokslininkai pavadino Baltosios uolos spinozauridu pagal geologinį sluoksnį, kuriame rasti kaulai.
Paleontologas ir vienas iš tyrimo autorių Darrenas Naishas teigė, kad naujosios liekanos sustiprina komandos įsitikinimą, jog spinozauridiniai dinozaurai atsirado ir diversifikavosi Vakarų Europoje, o vėliau paplito plačiau. „Tikimės, kad laikui bėgant bus rasta daugiau palaikų“, – sakė jis.