Masiniame kape rasti karių ženkliukai byloja, jog kariai buvo iš 40 skirtingų Napoleono pulkų.
Daugiau nei 600 tūkst. Napoleono kareivių, tarp kurių buvo ir lietuvių, 1812 m. sausį puolė Maskvą, tačiau pasiekus Smolenską gyvų buvo likę vos 41 tūkstantis.
Ištyrus devynių žmonių palaikus (aštuoni vyrai ir viena moteris) nustatyta, kad nė vienas jų nebuvo iš Lietuvos – didžioji dalis kilę iš Vakarų Europos.
Kariai traukėsi į Vakarus, kirto Beresinos upę ir atvyko į Vilnių. Manoma, kad 20 tūkst. iš jų Vilniuje mirė nuo hipotermijos, bado ir šiltinės, o jų palaikai buvo metami į masinius kapus, rašo „Forbes“.
Mažiausiai 3269 karių palaikus viename tokiame kape 2001 m. atrado archeologas Rimantas Jankauskas.
Mokslininkai atliko kelias naujas analizes norėdami išsiaiškinti karių kilmę ir mirties priežastis. Centrinės Floridos antropologijos studentės Serenela Pelier ir Sammantha Holder, vadovaujamos bioarcheologės Tosha'os Durpas, iš palaikų mėginių atliko stabilių izotopų analizę.
Siekiant nustatyti karių kilmę buvo naudojami deguonies izotopai, o anglies ir azoto izotopai panaudoti nustatant mitybą.
Deguonies izotopai biosferoje skiriasi priklausomai nuo drėgmės, atstumo iki jūros ir aukščio virš jūros lygio. Taigi išmatavus deguonies izotopus buvo galima sužinoti, kokioje geografinėje vietovėje žmogus gyveno.
Ištyrus devynių žmonių palaikus (aštuoni vyrai ir viena moteris) nustatyta, kad nė vienas jų nebuvo iš Lietuvos – didžioji dalis kilę iš Vakarų Europos.
Taip pat buvo atlikta ir 73 kapavietėje rastų vyrų ir trijų moterų stabilių anglies ir azoto izotopų kaulų analizė. Anglies izotopai gali parodyti angliavandenių kiekį mityboje, o azoto – baltymų sudėtį. Nustatyta, kad dauguma kareivių prieš mirtį valgė augalus.
Napoleono kariai, dar prieš jų mirtiną sustojimą Vilniuje, buvo prastos fizinės formos ir sveikatos. Karių dantų analizė parodė, kad jie dar vaikystėje išgyveno stresą, o ketvirtadalis jų sirgo epidemine šiltine, kuri plinta per utėles.
Dabar Napoleono kariai palaidoti Antakalnio kapinėse.
Centrinės Floridos universiteto tyrimo nuorodą rasite čia.
