Stresas – tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius ar iškilusias problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai.
Miego ir virškinimo sutrikimai, nusilpęs imunitetas, galvos, raumenų skausmai, emocinis išsekimas – visa tai tik keli galimi streso padariniai jūsų kūnui. Nors kovoti su stresinėmis situacijomis nėra lengva, visgi, gera žinia ta, kad egzistuoja tam tikri veiksniai, galintys padidinti arba sumažinti polinkį į stresą.
Mityba ir fizinė veikla
Tinkama mityba yra vienas svarbiausių sveiko žmogaus gyvenimo komponentų. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu. Panašus yra ir fizinio aktyvumo poveikis.
Žmonės, kurie fiziškai jaučiasi blogai, turi mažesnes galimybes susidoroti su kasdienio gyvenimo spaudimu. Lengva rytinė mankšta gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti miegą, susikaupti prieš dienos darbus bei išleisti iš kūno visą susikaupusį stresą. Fizinis aktyvumas lauke (tarkim, vaikščiojimas) ekspertų teigimu padeda sumažinti stresą sukeliančių endorfinų kiekį organizme.
Atsipalaidavimo terapijos ir meditacija
Yra daugybė būdų, kaip naudoti struktūruotus atsipalaidavimo metodus, padedančius kontroliuoti stresą ir pagerinti fizinę bei psichinę savijautą. Nors kai kurių meditacijos ir atsipalaidavimo terapijos rūšių geriausiai išmokstama užsiėmimuose, meditacijos technikas galima perprasti ir savarankiškai. Yra šimtai įvairių atsipalaidavimo metodų rūšių. Štai populiariausi iš jų:
Vaizduotė (kartais vadinama vadovaujamaja vaizduote), – tai malonių ar atpalaiduojančių vaizdų naudojimas protui ir kūnui nuraminti. Kontroliuojant kvėpavimą ir įsivaizduojant raminantį vaizdą galima pasiekti gilaus atsipalaidavimo būseną. Šio metodo gali išmokti kiekvienas, o išbandyti jį gana lengva: reikia tik susirasti patogią vietą ir prisėdus tolygiai kvėpuojant stengtis įsivaizduoti malonius vaizdus ar įvykius.
Meditacijos metodai. Meditacija yra vienas populiariausių fizinio ir psichinio atsipalaidavimo būdų: nuo su konkrečiomis religijomis ar tikėjimais susijusių praktikų iki metodų, skirtų tik fiziniam atsipalaidavimui. Yra tūkstančiai skirtingų meditacijos rūšių ir daugelio jų galima išmokti savarankiškai. Meditacinė būsena – tai būsena, kai giliai susitelkiama į savo esybės esmę, tokiu būdu nurimsta protas, emocijos ir kūnas.
Meditacinę būseną galima pasiekti užsiimant struktūrizuota (kaip kasdienė rutinos praktika) arba nestruktūrizuota (pavyzdžiui, būnant vienam lauke) veikla. Nors meditacinių menų mokytojai yra lengvai prieinami, kai kurių technikų galima išmokti iš knygų ar elementariausiai įsijungus Youtube vaizdo filmukus.. Keletą dešimtmečių išpopuliarėjusi meditacijos forma yra transcendentinė meditacija, kurios tikslas – pasiekti transcendentinę sąmonę (paprasčiausią sąmoningumo formą). Ji praktikuojama 15-20 minučių rytais ir vakarais ir yra palyginti lengvai išmokstama. Ši technika apima vadinamosios atsipalaidavimo reakcijos sukūrimą kartojant žodį ar frazę ramiai sėdint 10-20 minučių per dieną. Tyrimais įrodyta, kad tokia meditacija padeda sumažinti kraujospūdį ir kitas organizmo reakcijas į stresą.
Čigongas yra senovės kinų sveikatos priežiūros sistema, kurioje fizinės treniruotės (pavyzdžiui, izometrija, izotonika ir aerobika) derinamos su Rytų filosofija ir atsipalaidavimo technikomis. Egzistuoja daugybė skirtingų čigongų rūšių, įskaitant medicininį čigongą. Kai kurios formos praktikuojamos stovint, sėdint ar gulint, kitos apima struktūrinius judesius arba masažą. Daugiau kaip 70 milijonų kinų kasdien praktikuoja tam tikrą čigongą. Čigongas Kinijoje taip pat jau daugelį amžių naudojamas įvairioms ligoms gydyti. Šiai technikai išmokti reikia laiko, atsidavimo, kantrybės ir ryžto, todėl patartina mokytis iš meistro ar grupės. Kadangi šis metodas susijęs su fiziniu krūviu, prieš pradėdami jį taikyti pasitarkite su gydytoju, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis arba esate vyresni nei 40 metų.
Joga, kaip ir meditacija, yra vienas labiausiai paplitusių atsipalaidavimo metodų. Yra daugybė jogos formų – senovės indų mankštos, pagrįstos prielaida, kad kūnas ir kvėpavimas yra susiję su protu. Manoma, kad jogai yra daugiau nei 5000 metų. Vienas iš jogos tikslų – atkurti kūno ir emocijų pusiausvyrą ir harmoniją atliekant daugybę laikysenos ir kvėpavimo pratimų. Tarp jogos privalumų – didesnis lankstumas ir gebėjimas atsipalaiduoti. Nereikia jokio specialaus pasirengimo lygio, jogos gali išmokti beveik kiekvienas. Užsiėmimai, knygos ir vaizdo įrašai yra plačiai prieinami. Turintieji ypatingų ar lėtinių fizinių sutrikimų prieš pradėdami užsiimti joga turėtų gauti gydytojo leidimą.
Planavimas
Geri laiko valdymo įgūdžiai yra labai svarbūs norint veiksmingai kontroliuoti stresą. Ypač svarbu išmokti susidėlioti užduotis pagal svarbą ir vengti pernelyg didelių įsipareigojimų, kad nesusidarytumėte per daug darbo. Vienas iš būdų išsiugdyti laiko valdymo įgūdžius – visada naudotis kalendoriumi ar planuokliu ir sąžiningai jį tikrinti prieš prisiimant naują veiklą.
Tikslus dienos (arba per dieną turimų įvykdyti užduočių) planas taip pat padeda susikaupti ir nesiblaškyti, būti produktyvesniam. Žinant savo dienos darbus lengva užkirsti kelią nerimui dėl nenumatytų dalykų, o susiplanavus turimus atlikti darbus į priekį visada žinosite, kad niekas neliks užmiršta.
Refleksija
Savirefleksija yra geras būdas pažvelgti į praėjusios dienos įvykius bei savo minčių eigą iš šono, taip pat „ištuštinti“ perpildytas mintis. Vienas populiariausių būdų savirefkelsijai – žurnalo arba dienoraščio rašymas.
Taip pat nepamirškite kalbėtis su artimaisiais apie tai, kas jus neramina, skirkite laiko sau ir pasirūpinkite gera miego kokybe.
