Iš asteroido Riugu, esančio už maždaug 300 mln. kilometrų, paimta pirmykštė medžiaga po šešerių metų misijos 2020-aisiais buvo pargabenta į Žemę. Tačiau mokslininkai tik dabar pradeda atskleisti jos paslaptis, atlikę pirmuosius tyrimus su mažomis 5,4 g dulkių ir mažyčių tamsių akmenėlių porcijomis.
Viename penktadienį paskelbtame straipsnyje Okajamos universiteto mokslininkų vadovaujama grupė rašo aptikusi „aminorūgščių ir kitų organinių medžiagų, galinčių suteikti užuominų apie gyvybės Žemėje kilmę“.
„Baltymus sudarančių aminorūgščių atradimas svarbus, nes Riugu neturėjo sąlyčio su Žemės biosfera kaip meteoritai, todėl jų (aminorūgščių) aptikimas įrodo, kad bent kai kurie gyvybės Žemėje statybiniai blokai galėjo susiformuoti kosmoso aplinkose“, – sako straipsnio autoriai.
Komanda nurodo Japonijos zondo „Hayabusa-2“ 2019 metais paimtame ėminyje aptikusi 23 skirtingas aminorūgštis.
Dulkių ir uolienos gabalėlių buvo paimta šaldytuvo dydžio zondui specialiu įrenginiu išmušus nedidelį kraterį asteroido paviršiuje.
„Šis Riugu ėminys pasižymi primityviausiomis savybėmis, palyginus su bet kokiais žmonijai prieinamais natūraliais mėginiais, įskaitant meteoritus“, – sakoma Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) pareiškime.
Manoma, kad dalis šios medžiagos susiformavo praėjus maždaug 5 mln. metų po Saulės įsižiebimo. Taip pat manoma, kad ši medžiaga niekada nebuvo įkaitusi daugiau kaip iki 100 Celsijaus laipsnių.
Kitas tyrimas, paskelbtas JAV leidžiamame žurnale „Science“, parodė, kad šios medžiagos „cheminė sudėtis labiau nei kiti natūralūs mėginiai primena Saulės fotosferą“.
Astrobiologas ir Jokohamos nacionalinio universiteto profesorius emeritas Kensei Kobayashi sveikino atradimą.
„Mokslininkai kėlė klausimų dėl to, kaip ar iš kur atsirado organinės medžiagos, įskaitant aminorūgštis, o faktas, kad aminorūgščių aptikta šiame ėminyje, suteikia vieną priežastį galvoti, kad aminorūgštys buvo atgabentos į Žemę iš kosminės erdvės“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Kita rimtai vertinama aminorūgščių kilmės teorija teigia, kad šių medžiagų susidarė atvėsusios Žemės primityvioje atmosferoje, pavyzdžiui, žaibuojant.
