„Įtariu, jog dar šiame amžiuje iš visur kur ant mūsų galvų tiesiog pasipils gyvybės – gal net ir protingos gyvybės, – prognozuoja Europos mokslo atvirojo forumo konferencijoje Dubline (Airija) kalbėjusi Oksfordo universiteto astrofizikos profesorė, radijo pulsarų atradėja Jocelyn Bell Burnell. – Bet ar mes tam pasiruošę? Ar kada nors bent susimąstėm, kaip juos pasitiktume? Kaip mums derėtų elgtis? Nukišti juos į kokį zoologijos sodą? Suvalgyti? Užsiundyti desantininkais, kad taptų demokratiški?“
Mokslininkė įsitikinusi, jog nežemišką gyvybę aptiksime kurioje nors iš uolingųjų planetų, kurių atmosferose gausu anglies dvideginio ir ozono.
„Ir ką, jei turėsime rimtą pagrindą manyti, jog ten gali gyvuoti protingos būtybės? Ar praneštume joms apie savo egzistavimą? – klausia J.B.Burmell – Ne mažiau įdomu, kas apie tai mums praneš – spauda, premjeras, popiežius? Reikėtų pradėti apie tai galvoti.“
Tiesa, Oksfordo profesorė puikiai supranta, jog net jei ir pavyktų aptikti akivaizdžių nežemiškos gyvybės požymių, užmegzti su jais pokalbį radijo bangomis ar lazeriais gal ir pavyktų, tačiau tam prireiktų ištisų dešimtmečių.
„Kadangi niekas negali keliauti greičiau už šviesą, reikia orientuotis, jog pirmieji mūsų pokalbiai gali trukti 50-100 metų, – samprotauja mokslininkė. – Tiksliau, tiek laiko gali keliauti žinutė į vieną pusę.“
Žinia, kai kurie mokslininkai būgštauja, jog žmonijai derėtų susilaikyti nuo trimitavimo po visatos platybes apie savo egzistavimą, nes tai gali baigtis nedraugiškai nusiteikusių svetimeivių invazija ar net žemiškosios gyvybės žūtimi. Panašią poziciją yra išreiškęs ir garsusis Stephenas Hawkingas.
„Tereikia pasižiūrėti į mus pačius, – argumentuoja kosmologijos profesorius. – Ir pamatysime, kur link gali pasukti protingos gyvybės evoliucija. Ji gali pasukti ir kryptimi, su kuria susidurti vargu ar pageidautume. Jei ateiviai mus aplankytų, vizito pasekmės gali būti tokios, kokias į Amerikos žemynus atnešė juose išsilaipinęs Kristupas Kolumbas. Tikriesiems Amerikos gyventojams geruoju tai nesibaigė.“
