Žemės gyventojai tikrai turi daugybę globalinių problemų, kurias derėtų spręsti kuo greičiau. Tai – klimato atšilimas, civiliniai karai, neišgydomos infekcijos. Tad kyla klausimas, kodėl buvęs astronautas tiek daug dėmesio skiria kitam pavojui – galimam Žemės susidūrimui su asteroidu.
Juk žinomų, arčiausiai Žemės esančių asteroidų judėjimą stebi NASA specialistai. NASA, remdamasi kosminio teleskopo WISE duomenimis, skelbia, kad pro Žemę periodiškai praskrieja mažiausiai 4700 asteroidų, kurių dydis – daugiau nei 100 m. Jei toks 100–150 m. „akmuo“ praskrenda pro Žemę per 0,05 astronominio vieneto A.V. atstumą (7,5 mln. km), jis iškart patenka į „pavojingų dangaus kūnų“ sąrašą.
Tačiau astronautas Rusty Schweickartas siūlo neužmigti letargo miegu ir nenurimti:
„Juk mes nežinome tikslios priežasties, dėl kurios išnyko dinozaurai. Yra duomenų, kad prie to prisidėjo ir Žemę bombarduojantys dangaus kūnai. Per visą Žemės amžių, tikėtina, tokių susidūrimų buvo milijonai. Kai į Žemę atskrieja nedideli dangaus kūnai – nieko baisaus. Bet jei atklystų didelis asteroidas, būtų tikrai pavojinga. Mano galva, tik laiko klausimas, kada tai nutiks. Todėl, kol dar galime tam pasiruošti, privalome kažką daryti.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl prie Žemės artėjantis asteroidas vadinamas „bombonešiu B-2“
„Spiegel“ pateikė astrofiziko Stepheno Hawkingo citatą, kad susidūrimas su asteroidu sunaikintų intelektą. Nejaugi šis pavojus gerokai realesnis už branduolinio karo – juk pati žmonija ir taip gali susinaikinti?
Tačiau astronautas tvirtina, kad žmonija pati savęs nesunaikins net jei įvyktų branduolinis sprogimas:
„Taip, branduolinis karas būtų katastrofa, bet ne paskutinis taškas žmonijos egzistencijoje. O susidūrimas su asteroidu galėtų visiškai sunaikinti gyvybę. Štai kodėl tokiam atvejui reikėtų ruoštis kruopščiau nei karui.“
„Tačiau, net ir iškilus grėsmei, kad į Žemės orbitą atskries pavojingas asteroidas, juk turėtume vos ne dešimtmetį laiko tam pasiruošti? – neatlyžta „Spiegel“ žurnalistas Christophas Seidleris. – Tai gal nėra ko kelti bangų?“
Buvusio astronauto nuomone, tokį laiko tarpą pasirengimui turėtume, jei dangaus kūnų sekimo sistemos užfiksuotų išties didelį potencialų įsibrovėlį į Žemės orbitą. Tačiau reikia galvoti ir apie mažesnius asteroidus. Juk ir maži dangaus kūnai gali pridaryti daug žalos planetos gyventojams.
Todėl jau dabar reikia susikurti aiškias schemas, kas už ką atsako iškilus pavojui. Kas paleidžia raketas, kas imasi konkrečių priemonių žmonių gyvybėms išsaugoti juos perkeliant kitur, kas bando išsaugoti turtą. Be to, jau dabar reikia kurti efektyvias sistemas, galinčias sunaikinti pavojingus asteroidus. Anot astronauto, tai – globalūs, o ne vienos valstybės klausimai, kuriuos reikia spręsti politiniame lygmenyje.
Kokios tos priemonės ir sistemos? Astronautas sako, kad, skirtingai nei Holivudo filmuose su Bruce'u Willisu, nebūtina žmonių siųsti į atvirą kosmosą – šį darbą turėtų nuveikti autonominės sistemos.
„Bepilotėms kosminėms misijoms turėtų būti pasiruošta iš anksto, prieš 10–15 metų. Tokius darbus gerokai pigiau ir greičiau nei žmogus atliktų robotai“, – tvirtino Rusty Schweickartas.
