„Stebime labai intensyvią galaktikos evoliucijos fazę, – pasakojo vyriausiasis tyrėjus Chao-Wei Tsai'u iš NASA reaktyvinių variklių laboratorijos Kalifornijoje, JAV. – Ši akinanti šviesa gali kilti dėl galaktikoje esančios juodosios skylės.“
Žiūrėdamas į kosmosą itin dideliu jautrumu, WISE galėjo užfiksuoti retus kosminius vaizdus, kurių priešingu atveju nematytume.
Nuostabioji galaktika, žinoma kaip WISE J224607.57-052635.0, gali turėti milžinišką juodąją skylę, kuri ryja dujas. Supermasyvios juodosios skylės įtraukia medžiagą į aplink jas esantį diską, kuris įšyla iki milijonų laipsnių ir išskiria labai aukštą energiją, regimąją, ultravioletinių spindulių ir rentgeno spindulių šviesą, kurią blokuoja dujų apvalkalas. Kai dujos šyla, jos spinduliuoja infraraudonųjų spindulių šviesą.
Juodosios bedugnės galaktikų branduoliuose aptinkamos dažnai, tačiau itin retu atveju pavyksta aptikti tokią didelę. Šviesa iš galaktikos iki mūsų keliavo 12,5 mlrd. metų, taigi astronomai dabar mato, kaip ji atrodė tolimoje praeityje.
Naujajame tyrime pateikiamos trys priežastys, dėl kurių juodosios skylės galėjo tapti tokios masyvios. Pirma, jos jau galėjo gimti didelės – „sėklos“ arba embrioninės juodosios skylės gali būti žymiai didesnės nei manyta.
„Iš kur gauti dramblį?, – klausė WISE projekto mokslininkas ir vienas tyrimo autorių Peteris Eisenhardtas. – Vienas būdas yra pradėti nuo mažo dramblio.“
Kiti du paaiškinimai apima juodųjų skylių „maitinimo“ lūžį arba išlinkimą, vadinamą Eddingtono limitu. Kai juodoji skylė „maitinasi“, į jos vidų krenta dujos ir šyla, tuomet išsprogdinama šviesa. Šviesos spaudimas nustumia dujas tolyn, sukurdamas ribas, kaip juodoji skylė gali siurbti medžiagą. Jeigu ši riba būtų peržengta, juodoji skylė galėtų išsipūsti labai greitai.
Anksčiau buvo pastebėta, kad juodosios skylės gali sulaužyti šias ribas, tačiau kad pasiektų tokį dydį, tiriama juodoji bedugnė sulaužyti ribas turėjo keletą kartų.
Juodoji skylė taip pat gali išlenkti tas ribas.
„Kitas būdas peržengti ribas yra juodajai skylei ryti medžiagą kur kas greičiau. Tai gali nutikti, jei juodoji skylė taip greitai nesisuka“, – aiškino Tsai'us. Jeigu juodoji skylė sukasi lėčiau, ji negauna tiek medžiagos. Tačiau vėliau jos geba sugerti kur kas daugiau nei ta, kuri sukasi greitai.
Mokslininkai ketina atlikti daugiau tyrimų, kad įmintų šių permatomų galaktikų mįsles. Komanda žada geriau nustatyti centrinių juodųjų skylių mases.
WISE, kuris pirmąją permatomą galaktiką atrado 2010 m, pastaruoju metu jų aptinka vis daugiau. Žiūrėdamas į kosmosą itin dideliu jautrumu, WISE galėjo užfiksuoti retus kosminius vaizdus, kurių priešingu atveju nematytume.
