Kai palyginti mažos žvaigždės, turinčios 10 kartų mažesnę masę už mūsų Saulės, priartėja prie gyvenimo ciklo pabaigos, jos numeta išorinius sluoksnius ir tampa baltosiomis nykštukėmis.
Veikiant stipriai gravitacijai, sunkiausi elementai patenka į žvaigždės tankų branduolį, o lengvesnieji, kaip vandenilis ir helis, pakyla į paviršių.
Taip nutinka dažniausiai. O astronomų atrasta žvaigždė, vadinama SDSS J124043.01+671034.68, yra kitokia. Jos atmosferoje rasta daugiau nei 99,9 proc. deguonies.
Kitų elementų aptikti tik menki pėdsakai, įskaitant neoną, magnį ir silicį, tačiau helio ir vandenilio, kurių paprastai apstu tokio tipo žvaigždėse, nerasta nė kvapo.
Kur dingo ir helis ir vandenilis mokslininkai tiksliai pasakyti negali tačiau, spėjama, kad elementai nuo paviršiaus galėjo būti nuplėšti palaipsniui. Jei taip nutiko žvaigždėje SDSS J124043.01+671034.68, toks fenomenas užfiksuotas pirmą kartą.
Bet kokiu atveju, ši deguonies sklidina žvaigždė yra primoji iš žinomų 32 tūkst. baltųjų nykštukių, pasižyminčių tokia sudėtimi.
Kaip nuo žvaigždės galėjo būti atplėšti kiti elementai? Žvaigždę atradę mokslininkai mano, kad ji gali būti dvinarės sistemos dalis ir kad sąveikos su kita žvaigžde nulėmė kitų atmosferos elementų atskyrimą.
Kita hipotezė – kažkoks įvykis žvaigždėje, galbūt masyvus pliūpsnis degančios anglies žvaigždės branduolyje, galėjo patekti į išorę ir kartu nuo paviršiaus eliminuoti lengvesnius elementus.
Tyrimų rezultatai publikuoti „Science“.
