Mokslininkų skaičiavimais, supermasyvioji juodoji skylė kas sekundę sunaudoja energijos kiekį, tolygų vienai Žemei, o jos masė prilygsta 3 mlrd. saulių masei.
Itin ryškų kvazarą – supermasyvios juodosios skylės varomą šviečiantį objektą – aptiko naudodami „SkyMapper Southern Sky Survey“ 1,3 m teleskopą, esantį Naujajame Pietų Velse, rašo „The Guardian“.
Objektas – J114447.77-430859.3, sutrumpintai J1144 – yra 7 tūkst. kartų šviesesnis už visą Paukščių tako galaktikos skleidžiamą šviesą.
Pagrindinis tyrėjas daktaras Christopheris Onkenas iš Australijos nacionalinio universiteto sakė, kad supermasyvi juodoji skylė yra įpusėjusi savo kelią per Visatą.
„Šviesa, kurią matome iš šios didėjančios juodosios skylės, iki mūsų keliavo apie 7 mlrd. metų“, – sakė jis. Palyginimui – didysis sprogimas įvyko maždaug prieš 13,8 mlrd. metų.
Mokslininkai nustatė, kad J1144 buvo šviesiausias kvazaras per pastaruosius 9 mlrd. kosmoso istorijos metų.
Yra ir kitų panašaus dydžio juodųjų skylių, „tačiau visos jos paprastai yra daug ankstesnėje Visatos istorijos stadijoje, kai galaktikų susijungimai buvo daug dažnesni“, – sakė C.Onkenas.
J1144 neįprasto šviesumo priežastis vis dar neaiški. „Galbūt dvi didelės galaktikos susidūrė ir į juodąją skylę nukreipė daug dujų“, – sakė C.Onkenas.
„Žmonės šių augančių juodųjų skylių ieškojo nuo septintojo dešimtmečio pradžios“, – sakė jis ir pridūrė, kad iki šiol jų buvo atrasta ir surašyta apie 880 tūkst. „Tai, kad kažkas tokio ryškaus išvengė daugybės vykdytų paieškų, yra gana įspūdinga.“
Nors pačios juodosios skylės nėra matomos – jų gravitacija tokia didelė, kad net šviesa negali ištrūkti iš jų – jos yra stebimos dėl aplink jas besisukančios materijos.
Beveik kiekvienos visatos galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė.
J1144 yra pakankamai ryški, kad būtų matoma astronomams mėgėjams. „Jei norite ją pamatyti savo akimis, jums tikriausiai reikės 30-40 cm skersmens teleskopo“, – sakė C.Onkenas.
