Tyrimo rezultatai suponuoja, kad itin masyvios juodosios skylės, esančios praktiškai visų galaktikų centrinėse dalyse, telkiasi itin greitai. Supermasyvios juodosios skylės yra tiesiog nesuvokiamai didelės – kai kurios iš jų net dešimt milijardų kartų masyvesnės nei mūsų Saulė.
Astronomai, atlikdami juodųjų skylių formavimosi tyrimą, naudojo kompiuterines simuliacijas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip plečiasi juodosios skylės, ypač tokioje galaktikoje kaip, pavyzdžiui, Paukščių takas.
Astronomai išsiaiškino, kad priešingai nusistovėjusiai nuomonei, galaktikų centruose tūnančios supermasyvios juodosios skylės, įtraukdamos milžiniškus dujų debesis, formuojasi itin sparčiai, rašo Space.com.
„Atliktos simuliacijos parodė, kad nėra teisinga teigti, kad juodosios skylės spiralinėse galaktikose neauga. Mūsų modeliai leis geriau suvokti, kaip juodosios skylės auga skirtingų tipų galaktikose“, – teigė Didžiosios Britanijos Centrinio Lankašyro universiteto mokslininkas Victoras Debattista.
Antai Sombrero galaktika, dar vadinama „M104” arba „NGC 4594“, kas dvidešimt metų praryja Saulės dydžio objektą. Šios galaktikos juodoji skylė dabar atitinka 500 milijonų Saulių masę.
Supermasyvi juodoji skylė Paukščių tako galaktikos šerdyje nėra tokia godi. Per tris tūkstančius metų šios juodosios skylės masė padidėja mūsų Saulės masės atitikmeniu. Šios juodosios skylės masė prilygsta 4 milijonams mūsų Saulių.
Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „The Astrophysical Journal“.
Lapkritį astronomai paskelbė atradę didžiausią juodąją skylę, kurios masė prilygsta 17 mlrd. mūsų Saulių.
