„Kepler“ teleskopas ketverius metus įdėmiai tyrinėjo vieną dangaus lopinėlį, stebėdamas žvaigždes, kurių ryškumas užtemdavo. Šie patamsėjimai įvyksta tuomet, kai pro žvaigždę praskrieja planeta, o iš planetos dydžio ir laiko matavimų mokslininkai sprendžia apie jos sudėtį.
Besisukantys apie žvaigždę objektai šviesą uždengdavo kasdien po keletą valandų reguliairiais intervalais, kurie sutapo su jų orbita.
Dauguma „Kepler“ duomenų automatiškai apdorojami algoritmų, kuriais ieškoma specifinių šablonų, tačiau tinklalapis „Planet Hunters“ leidžia mokslininkams patiems pasižiūrėti į duomenis.
Duomenys iš vienos žvaigždės, KIC 8462852, buvo labai neįprasti. Besisukantys apie žvaigždę objektai šviesą uždengdavo kasdien po keletą valandų reguliairiais intervalais, kurie sutapo su jų orbita.
Tačiau žvaigždės šviesa kelis kartus trumpai užtemo ir 2009 metais, didelis patamsėjimas 2011 m. truko savaitę, o 2013 metais užtemimų virtinė truko tris mėnesius.
„Neįtikėtina, kad tai buvo tikri duomenys“, – sakė Tabetha Boyajian, signalus tyrinėjusios astronomų grupės vadovė. Keletą kartų patikrinę, ar viskas gerai su teleskopu, mokslininkai suprato, kad signalai yra tikri.
Galiausiai mokslininkai nusprendė, kad žvaigždę uždengė dulkių gumulėliai. Tačiau nebuvo aišku, iš kur jie atsirado – susidūrimai asteroidų žiede arba tarp dviejų kosminių kūnų tokio reiškinio sukelti negalėjo.
Atmetę visas įmanomas galimybes mokslininkai priėjo prie išvados, kad reiškinį sukėlė egzokometos, kurios priartėdavo prie žvaigždės ir būdavo suplėšomos jos gravitacijos, taip sukeldamos didelius kiekius dujų ir dulkių.
KIC 8462852 yra maždaug perpus didesnė nei mūsų Saulė, taigi jei astronomų spėjimai teisingi, dulkių kiekis nėra labai didelis. Tačiau kas iš tiesų sukėlė patamsėjimus, parodys tolimesni tyrimai.
