Tandemas ankstesnį dvinarių objektų sukimosi vienas aplink kitą rekordą pagerino beveik valanda.
Juodoji skylė, pavadinimu „MAXI J1659-152“, yra mažiausiai tris kartus masyvesnė už mūsų Saulę, o žvaigždė sveria tik apie 20 proc. Saulės masės. Porą skiria maždaug milijonas kilometrų. Palyginimui, Mėnulis nuo Žemės nutolęs 2,5 karto mažesniu atstumu (apie 400 tūkst. km), tačiau aplink Žemę apskrieja per 27,3 paros.
Tandemą astronomai atrado 2010 m. rugsėjo 25 d, pasitelkus NASA kosminį teleskopą „SWIFT“. Iš pradžių manyta, kad tai yra gama spindulių šaltinis. Tačiau kitą dieną Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) sumontuotas japonų teleskopas „MAXI“ tandemo vietoje užfiksavo ryškų rentgeno spindulių šaltinį.
Daugiau stebėjimų antžeminiais ir orbitiniais teleskopais (taip pat ir ESA teleskopu „XMM-Newton") atskleidė, kad rentgeno spinduliai sklinda iš juodosios skylės, kuri minta žvaigždės medžiaga.
Nepertraukiamų 14,5 val. trukmės stebėjimo „XMM-Newton“ teleskopu sesijų metu, stebimo objekto emisijose užfiksuota keletas priblėsimo momentų, kuriuos sukėlė netolygus juodosios skylės akrecinio disko pakraštys, trumpam (dėl sistemos sukimosi) pridengdavęs rentgeno spindulius. Iš tų priblėsimų buvo apskaičiuotas orbitinis žvaigždės ir juodosios skylės apsisukimo periodas, siekiantis vos 2,4 val. Tai – greičiausiai besisukanti dvinarė juodosios skylės sistema. Ankstesnei rekordininkei „Swift J1753.5–0127" priklausė 3,2 val. trukmės orbitinio apsisukimo rekordas.
Juodoji skylė ir raudonoji nykštukė sukasi aplink bendrą masės centrą. Kadangi žvaigždė yra gerokai lengvesnė už kompanionę juodąją bedugnę, ji nuo bendro masės centro nutolusi toliau už juodąją skylę. Tačiau tos žvaigždės skriejimo greitis yra kvapą gniaužiantis – 2 mln. km/val. Tai yra greičiausiai skriejanti visų žinomų dvinarių sistemų žvaigždė. O štai juodoji skylė aplink bendrą masės centrą skrieja „tik" 150 tūkst. km/val. greičiu.
„Juodosios skylės kompanionė aplink bendrą masės centrą švilpia pašėlusiu greičiu – viename rate aplink mūsų Saulę toji raudonoji nykštukė Žemę aplenktų 20 – aiškina tyrimui vadovavęs Erikas Kuulkersas iš Europos kosminės agentūros centro Ispanijoje.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad dvinarė sistema yra gerokai aukščiau Paukščių Tako galaktikos disko. Tai būdinga tik dviem kitoms tokio tipo sistemoms.
„Didelis galaktinės platumos laipsnis ir labai trumpas orbitinis periodas yra potencialiai naujos dvinarių sistemų tipo požymiai, – pažymi E. Kulkersas. – Tai gali būti objektai, kurie buvo „išspirti" iš galaktinio disko, o išspyrė juos ne kas kitas, o žvaigždės sprogimas, po kurio susiformuoja juodoji skylė."
