Sociologija ir antropologija suteikia unikalų pagrindą pažinti socialinį pasaulį
Sociologai intensyviai domisi tuo, ką daro žmonės – kokia jų aplinka, institucijos, istorija, kas nulemia jų įsitikinimus, o antropologai dažniausiai žvelgia į detalesnį kontekstą ir siekia ne atsakyti į opiausius mūsų klausimus, o leisti išgirsti kitų žmonių atsakymus. Kitaip kalbant, sociologija susitelkia ties bendresniais šiuolaikinės, vakarietiškos visuomenės tyrimais, o antropologija skiria daugiau dėmesio pačių įvairiausių kultūrų, bendruomenių stebėjimui visame pasaulyje. „Abiejuose moksluose naudojama socialinė teorija, tik gali būti taikomi skirtingi požiūriai ir metodai. Antropologijoje didžiausias akcentas skiriamas lauko tyrimams, vykdomas dalyvaujantis stebėjimas, gilinamasi į žmonių gyvensenos, mąstysenos, elgsenos ypatybes. Tuo tarpu sociologijoje dažnai taikomi ir kiekybiniai metodai“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės antropologijos centro vadovas prof. dr. Vytis Čiubrinskas.
Nepaisant minėtų skirtumų, šie mokslai yra giminingi - sociologai ir antropologai, visų pirmiausia, siekia tyrinėti ir spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas, kylančias iš globalių ir vietinių sociokultūrinių procesų, jų raiškos Lietuvoje bei pasaulyje. Tarp daugybės jiems tenkančių uždavinių – ir siekis išsiaiškinti, kaip kovoti su skurdu, nelygybe, netolerancija ir nuolatinėmis socialinėmis, politinėmis, ekonominėmis transformacijomis besivystančiose valstybėse.
Sociologijos ir antropologijos žinios teikia ryšį su visuomenės socialinėmis realijomis.
Sociologijos ir antropologijos žinios teikia ryšį su visuomenės socialinėmis realijomis, suteikia galimybę kartu važiuoti su ta greitai lekiančia nūdienos visuomenės mašina bei progą būti nešališku stebėtoju, gebančiu suprasti, kodėl tam tikri dalykai vyksta taip, o ne kitaip“, – pasakoja VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų studentas Mantas Marijauskas, kurio teigimu, visgi pravartu nepamiršti jog ir mes patys esame visuomenės dalis, dalyvaujanti įvairiuose visuomenės procesuose.
Praktika nuo pirmo kurso
Vienintelėje unikalioje Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje studijuojantys studentai vieningai teigia, kad išskirtinis dėmesys šiose studijose teikiamas praktiniam pažinimui. „Nuo pat pirmųjų studijų metų studentai skatinami įsitraukti į taikomuosius ir mokslinius tyrimų projektus, praktiškai išbandyti įgytas žinias, ieškoti sau įdomių temų ir sričių. Kadangi šiandien esame supami įvairių duomenų gausos, studijose daug dėmesio skiriama jiems pažinti, gebėti patiems juos rinkti, vertinti jų kokybę“ – pasakoja VDU Sociologijos ir antropologijos studentas Lukas Lungys, kuris kartu su kitais studentais šį pavasarį įsijungė į VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2023“ dalyvių sociologinės apklausos organizavimą. „Tai neabejotinai buvo praturtinanti patirtis. Atrodo mes dažnai tyrinėjame visuomenes ir kultūras iš teorinės perspektyvos, todėl galimybė tiesiogiai bendrauti su tyrimo dalyviais realioje aplinkoje leido ne tik prisidėti prie projekto vykdymo nuo pamatinio, praktinio lygmens, bet kartu ir suprasti žmonių nuostatas ir nuomones iš arčiau, kurios nebūtų atskleistos atliekant tyrimą „iš viršaus“, – įspūdžiais apie praktiką dalinasi VDU studentas.
Dalyvavimas tokių apklausų rengime, anot studento M.Marijausko, leidžia praplėsti žinių bagažą, įgyti praktinių gebėjimų bei įsivertinti jau turimus, o kartu ir pastebėti, ko dar reiktų pasimokyti. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog galbūt trukdau žmonėms prašydamas skirti kelias minutes savo laiko, apie atliktą apklausą kalbėjo Mantas. Tačiau, įjungus platesnį mąstymą – jog darau tai dėl to, kad paroda tobulėtų ir atlieptų žmonių poreikius – pasidarydavo šiek tiek lengviau ir drąsiau. Prireikė greito reagavimo, prisitaikymo prie situacijos, gero klausimyno išmanymo, nes žmonės kartais su tam tikrais klausimais pasako daugiau, nei tikiesi. Kadangi tai buvo mano pirma gyvai atliekama apklausa akis į akį, tai padėjo susidaryti bendrą tokios apklausos atlikimo vaizdą. Išmokau duotuoju laiku, čia ir dabar dirbti su klausimynu, laviruoti per klausimus ir supratau, ką kitą kartą daryčiau kitaip“, – tikina ką tik trečią kursą pabaigęs VDU studentas.
Tyrimai – ne tik apklausos ant popieriaus
VDU vykdomose studijose taip pat daug dėmesio skiriama ir antropologijos krypčiai bei šios srities tyrimams. Prieš keletą savaičių iš Erasmus+ programos (BIP) finansuojamos stažuotės Lenkijoje grįžo trečio kurso studentės Greta Pukenytė ir Aurėja Paulina Gudaitė. Stažuotė buvo skirta tiek teorinių, tiek ir praktinių tyrimų įgūdžių gilinimui. Studentai klausėsi Lenkijos Lodzės ir Čekijos Karolio universitetų dėstytojų paskaitų apie interviu metodą, vizualinę etnografiją. Vėliau turėjo galimybę šias žinias pritaikyti renkant duomenis apie Lenkijos Kašubijos regioną, jo išskirtinę kalbą (kuri socializmo laikotarpiu buvo draudžiama), šio krašto žmonių gyvenimą, kasdienes praktikas.
VDU studentės džiaugėsi, kad seminarai padėjo geriau suprasti antropologijoje taikomų tyrimo metodų svarbą ir jų galimybes atliekant etnografinį tyrimą. Darbas komandose, kurias sudarė skirtingų šalių atstovai taip pat leido pagilinti tarpkultūrinės komunikacijos, darbo grupėje įgūdžius. Turistiniame miestelyje Swornegacie studentai turėjo galimybę prisidėti prie autentiško Kašubijos regiono duonos gamybos proceso. „Pirmą kartą dalyvavome seminaruose vaikštant (angl. „walking and talking seminar“), kurių metu vaikščiodami po regiono apylinkes, aptarėme su dėstytojais klausimus, susijusius su mūsų tyrimais, išgirdome dėstytojų įžvalgas, diskutavome bei pasisėmėme naujų idėjų“, – praktinės išvykos įspūdžiais dalinosi G.Pukenytė.
VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijos daug dėmesio skiriama studentų praktiniams gebėjimams, kurie leidžia įtvirtinti teorines žinias apie įvairius visuomenės reiškinius, kultūros, religijos, migracijos, švietimo, politikos, verslo ir medijų srityse vykstančius procesus. Taip pat – kritinio mąstymo ugdymui, inovatyvių sprendimų paieškai ir savęs, kaip visuomenės nario pažinimui.
Sociologų ir antropologų šiuolaikinei besikeičiančiai visuomenei reikės kur kas daugiau
Augančią sociologinio pažinimo reikšmę šiuolaikinėse, itin greitai kintančiose ir nuolatinio prisitaikymo bei vis naujų įgūdžių reikalaujančiose visuomenėse pabrėžia programos dėstytojas prof. dr. Vylius Leonavičius, kurio teigimu, neįmanoma giliau ir plačiau suprasti ir paaiškinti dabartinės visuomenės ir jos pokyčių be šiuolaikinio sociologinio mąstymo.
„Reali visuomenė visuomet buvo ir išliks sociologijos laboratorija, todėl nė vienas kitas socialinis mokslas nepajėgs tiksliau ir išsamiau atspindėti socialinės tikrovės nei tai leidžia sociologija“, – įsitikinęs VDU profesorius. Jo teigimu, sociologinis ir antropologinis pažinimas tampa dar aktualesnis darbo rinkoje augant dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų įgyvendinimui. „Ateities darbo rinkoje pranašumą įgys tie darbuotojai, kurie bus kūrybiškesni bei išmanydami giluminius socialinius ir kultūrinius procesus gebės pasiūlyti naujų valdymo sprendimų tiek įvairiose organizacijose, tiek ir versle ar politikoje“, – teigia V.Leonavičius.
