Tačiau Kalifornijos universiteto mokslininkai Riversaide pademonstravo įdomų vakcinų gamybos ir transportavimo metodą – DNR su mRNR vakcinomis gali būti įterpta į augalų ląsteles, kur ji dauginasi ir leidžia augalui pagaminti tiek mRNR, kiek reikia tradiciniam skiepui.
Idealiu atveju, vienas augalas pagamintų tiek mRNR, kiek reikia vieno žmogaus vakcinacijai. Tai palengvintų dozės skyrimo užduotį. Šiuo metu mokslininkai testuoja šią prieigą su špinatais ir salotomis ir teigia, kad ateityje ūkininkai galėtų auginti tokių modifikuotų augalų laukus.
Šio metodo centre yra chloroplastai – ląstelių dalys, kurios konvertuoja saulės šviesą į energiją. Mokslininkai anksčiau pastebėjo, kad chloroplastai gali išskirti genus, kurie nėra natūrali augalo dalis. Taigi, jie gali išskirti šį tą, kas būtų naudinga mūsų imuninei sistemai (ir kalbame ne apie vitaminus).
Reikalingi genai į augalą pristatomi pasitelkiant virusus. Žinoma, mRNR pristatymui į chloroplastus reikia ypatingai tikslios inžinerijos, bet pirminiai bandymai parodė, kad tai įmanoma. Ir tuomet augalas ramiai gamina mRNR.
Šio metodo sėkmė – galimybė santykinai natūraliomis priemonėmis gaminti mRNR vakcinas. Ir transportuoti jas nebūtinai labai šaltoje temperatūroje. Ar valgysime skiepus? Na, nebūtinai. Šios dalies mokslininkai dar nepriėjo. Labiau tikėtina tai, kad taip padidintas mRNR kiekis tuomet bus naudojamas įprastų vakcinų gamybai. Be to, mokslininkai šį metodą nori paversti įrankiu, kuris leistų augalus aprūpinti ir maistinėmis medžiagomis.
