Nemažą Lietuvos teritorijos dalį pasiglemžtų Baltijos jūra. Pastarajai atitektų ne tik visas pajūrio ruožas (Klaipėda, Palanga, Kuršių nerija), bet ir Tauragė, Jurbarkas, stipriai išsiplėtusi Rygos įlanka jūros vandeniu užklotų nemažą dalį Šiaurės ir Vidurio Lietuvos – Joniškį, Panevėžį, Anykščius, Ukmergę. Tokį Lietuvos vaizdą galima išvysti dėl tirpstančių ledynų pasikeitusio pasaulio modelyje, pateiktame žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje.
Juo remiantis, tik gražiu prisiminimu taptų Londonas, Stokholmas, Helsinkis, Sankt Peterburgas, Talinas, Ryga, Kopenhaga, Briuselis, Amsterdamas – Olandija ir Danija būtų visiškai pralaimėjusios kovą su jūra.
Dėl kitokio ateities planetos vaizdo kaltas Žemės gyventojų poreikiams tenkinti naudojamas iškastinis kuras. „Išmesdami į atmosferą anglies dioksidą ir kitas šilumą sulaikančias dujas, per pastarąjį šimtmetį sušildėme Žemę daugiau nei 0,5 laipsnio ir pakėlėme jūros lygį maždaug 20 cm. Net jei nedelsdami nustotume deginti iškastinį kurą, esamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos mūsų planetą dar šildytų daug šimtmečių“, – rašo žurnalistas Timas Folgeris.
Jūros lygis kyla vis sparčiau: šiuo metu – trečdaliu centimetro kasmet, t.y. dvigubai greičiau nei prieš kelis dešimtmečius.
Gegužę anglies dioksido koncentracija atmosferoje pasiekė 400 milijoninių dalių ir buvo didžiausia per pastaruosius 3 mln. metų. Tais laikais jūros lygis galėjo būti 20 m aukščiau dabartinio: Šiaurės pusrutulyje beveik ištisus metus nebūdavo ledo. Šį katastrofišką lygį vandenynas vėl pasiektų per kelis šimtmečius.
Jūros lygis beveik nekito du tūkstantmečius, tačiau XIX a. pabaigoje, pradėjus šilti Žemei, pradėtas fiksuoti jo kilimas. Be to, jūros lygis kyla vis sparčiau: šiuo metu – trečdaliu centimetro kasmet, t.y. dvigubai greičiau nei prieš kelis dešimtmečius. Skaičiuojama, kad situacijai nepakitus, iki 2100 metų jūros lygis gali pakilti metru ar net daugiau. Deja, mokslininkai vis dar negali tiksliai pasakyti, kaip sparčiai ir kiek pakils jūros lygis artimiausioje ateityje.
„Visuotinio atšilimo poveikis jūros lygiui yra dvejopas. Maždaug trečdalį kilimo sudaro šiluminis plėtimasis – šylant vandeniui, didėja jo tūris. Likusi poveikio dalis tenka tirpstantiems sausumos ledynams. Kol kas daugiausia tirpsta kalnų ledo sankaupos, bet daug nerimo kelia ir milžiniški Grenlandijos bei Antarktidos ledynai“, – informuoja T.Folgeris.
Apie pastaruosius mokslininkai žino dar labai nedaug. Klimatologai mano, kad nuo 1992-ųjų Grenlandijoje ir Antarktidoje drauge kasmet ištirpsta vidutiniškai 200 mlrd. tonų ledo. „Jei šis procesas ir toliau spartės, iki XXI a. pabaigos jūros lygis gali pakilti ne pusmetriu ar metru, o dvigubai tiek“, – įsitikinęs Niujorke įsikūrusio Kolumbijos universiteto Žemės instituto mokslininkas Radley Hortonas.
Pasaulio pakrančių miestus slegia dvejopa grėsmė: nenumaldomai tvinstantys vandenynai pamažu užlies žemumas ir taip sustiprins griaunamąją audros bangų jėgą, kurių, prognozuojama, tik daugės.
„Net atsargiai prognozuojant, kad jūros lygis pakils vos 0,5 m, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad 2070 m. didžiuosiuose pasaulio uostamiesčiuose potvynių pavojus nuolat grės 150 mln. žmonių ir 35 trln. JAV dolerių vertės nekilnojamajam turtui – ši suma prilygsta 9 proc. pasaulio BVP“, – apibendrina T.Folgeris.
Pokyčiai kituose žemynuose smarkiai pakilus vandens lygiui (remiantis „National Geographic Lietuva“):
Šiaurės Amerika. Visa rytinė žemyno pakrantė būtų užlieta vandeniu. Atlanto vandenynas pasigrobtų tokius miestus ir jų apylinkes kaip Bostonas, Niujorkas, Filadelfija, Čarlstonas, Orlandas, Majamis, Naujasis Orleanas, Hjustonas. Didžioji dalis Karibų jūrą supančių valstybių teritorijos ir salų taip pat atsidurtų po vandeniu.
Pietų Amerika. Amazonės baseinas žemyno šiaurėje ir Paragvajaus upės baseinas pietuose virstų Atlanto vandenyno įlankomis. Nebeliktų Buenos Airių, Urugvajaus ir didžiosios Paragvajaus dalies.
Azija. Būtų užlieta teritorija, kurioje dabar gyvena 600 mln. kinų. Po vandeniu atsidurtų visas Bangladešas su 160 mln. gyventojų ir ištisi Indijos pakrančių ruožai. Patvinusi Mekongo delta paverstų Kambodžos Kardamono kalnus sala.
Australija. Šiame dykumų žemyne atsirastų nauja vidaus jūra, bet paskęstų beveik visas siauras pakrantės ruožas, kuriame dabar gyvena keturi iš penkių australų.
Afrika. Palyginti su kitais žemynais, Afrika prarastų mažiausiai teritorijos, bet ištisi jos ruožai taptų negyvenami dėl įkaitusios atmosferos.
