Suomijos Turku universiteto mokslininkai tyrimui naudojo dvi transgenines milimetrinio Caenorhabditis elegans nematodo atmainas.
Šios apvaliosios kirmėlės ypatingos tuo, kad užuodusios ar paragavusios toksiškų biologinių ar sintetinių junginių kvapą ar skonį, per 24 valandas sureaguoja gamindamos žalią fluorescencinį baltymą (GFP).
Kuo didesnis tų junginių kiekis, tuo daugiau baltymų kirmėlės gamina, taigi ir fluorescuoja – intensyvus švytėjimas – tampa ryškesnis.
Tokie pat aplinkai jautrūs nematodai anksčiau buvo naudojami sunkiųjų metalų taršos koncentracijai lauko aplinkoje stebėti. Pranešama, kad šiame naujausiame tyrime jie pirmą kartą buvo išbandyti patalpų ore esantiems teršalams tirti.
Nustatyta, kad kirmėlės patikimai fluorescuodavo veikiamos kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, juodojo pelėsio, surinkto iš drėgmės pažeistų pastatų, valikliuose naudojamų cheminių medžiagų ir lakiųjų organinių junginių, susidarančių dėl cheminių medžiagų, esančių suirusiuose plastikiniuose kilimuose. Šioms medžiagoms esant ore kirmėlės ne tik gamino daugiau GFP, bet ir tapo mažiau aktyvios, o kai kurios iš jų net nugaišo.
„Nematodai negali pasakyti, kokių toksinių junginių yra ore, tačiau jie gali pateikti nešališką nuomonę apie patalpų oro keliamą pavojų sveikatai ir būtinybę atlikti išsamesnius techninius tyrimus“, – sakė pagrindinis mokslininkas Päivi Koskinenas.
