Remiantis Carnegie Mellon universiteto tyrėjų išnagrinėtais viso dangaus stebėjimo duomenimis, ši žvaigždė keistai elgėsi ir daugiau nei prieš 10 metų – o tai reiškia, kad dabartinės teorijos nieko nepaaiškina.
KIC 8462852, esanti maždaug už 1 500 šviesmečių, dar vadinama Tabby žvaigžde pagal Jeilio astronomę Tabetha Boyajian, kuri pirmoji atkreipė dėmesį į neįprastą žvaigždės elgesį 2015 metais. Ji pastebėjo, kad žvaigždės šviesa labai keistai blanksta.
„Kepler“ teleskopas leidžia dienas, ieškodamas pritemstančių žvaigždžių – būtent pagal pritemimą aptinkame egzoplanetas. Kai planeta praskrieja tarp mūsų ir žvaigždės – įvyksta tranzitas, – mūsų regima žvaigždės šviesa pritemsta.
Egzoplanetų sukeliamas pritemimas yra reguliarus, periodiškas ir nestiprus. Bet KIC 8462852 pritemimas yra nereguliarus, ir jos pritemimo lygis varijuoja. Naujausias pritemimas įvyko šių metų rugsėjį, žvaigždės šviesa nublanko 3 proc., bet yra užfiksuota pritemimų net 22 procentais. Nėra jokios aiškios žvaigždės ryškumo fluktuacijų struktūros.
Be to, atrodė, kad KIC 8462852 blanksta dar ir pati – labai pamažu, tolygiai. Tačiau per šimtmetį surinktų duomenų analizė parodė, kad taip nėra, o dabar Carnegie Mellon universiteto tyrėjai aptiko dar kai ką: KIC 8462852 anksčiau buvo gerokai ryškesnė.
Tyrėjai, ištyrė 11 metų duomenis iš dangaus stebėjimo projekto „All Sky Automated Survey“ (ASAS) ir naujesnius maždaug dvejų metų duomenis iš didelio tikslumo „All-Sky Automated Survey for Supernovae“ (ASAS-SN) projekto.
Jie išsiaiškino, kad žvaigždė iš tiesų temo nuo 2015 metų vasario, ir dabar yra 1,5 proc. blankesnė, nei tada.
Bet jie dar išsiaiškino, kad buvo du reikšmingo nušvitimo periodai – vienas 2007 ir kitas 2014 metais.
„Tai, kad žvaigždė kartais ne tik pritemsta, bet ir darosi ryškesnė, nedera su dauguma jos keistą elgesį aiškinančių hipotezių, – sakė tyrėjas Joshas Simonas.
Hipotezių sąraše yra žieduotosios planetos (baisingai didelės ar mažesnės, kurių orbitos vingiuotos), pralekiančios priešais žvaigždę; kometų spiečiai; kosminės šiukšlės; ateiviai (???); žvaigždės ryjama planeta; kažkokie pačioje žvaigždėje vykstantys procesai ir mokslinio gūžčiojimo pečiais atitikmuo.
Naujas Huano Mengo iš Arizonos universiteto vadovaujamas tyrimas, publikuotas „The Astrophysical Journal“, iškėlė mintį, kad pritemimas gali vykti dėl netolygaus dulkių debesies – kadangi infraraudona šviesa pritemsta mažiau nei ultravioletinė, o bet kas, didesnis už dulkes, visą šviesos spektrą blokuotų tolygiai.
„Tai iš esmės atmeta ateiviškos megastruktūros teoriją, nes tai nepaaiškintų nevienodo, priklausančio nuo šviesos bangų ilgio, pritemimo, – sakė H.Mengas. – Tad, įtariame, kad tai aplink žvaigždę maždaug 700 dienų periodu besisukantis dulkių debesis.“
Jei tai dulkės, pritemdama žvaigždė turėtų tapti raudonesnė, tad vienas iš Carnegie Mellon universiteto tyrėjų Benjaminas Shappee įsitikinęs, kad kitas žingsnis toks ir turėtų būti.
„Ši informacija padės susiaurinti keisto žvaigždės elgesio galimų paaiškinimų ratą“, – sakė jis.
Simonas ir Shappe'as pateikė savo tyrimą publikavimui „AAS Journals“, o išankstinę jo versiją galite perskaityti „arXiv“.
