Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pasakoja apie garso formato turinio reikšmę bendravimui socialiniuose tinkluose.
Vengiame skambučių, tačiau siunčiame balso žinutes
„Bankmycell“ apklausa parodė, kad skambučių negali pakęsti net 75 proc. Y kartos (gimusių 1981–1996 metais) amerikiečių. Tiek jie, tiek jaunesnė Z karta pirmenybę teikia tekstinei komunikacijai. Kaip tuomet nutiko, kad staiga ėmė populiarėti garsiniai socialiniai tinklai?
Pirmiausia vertėtų pasigilinti į tai, kodėl didelė dalis vartotojų vengia skambinti ar atsiliepti į skambutį. Kaip pagrindinę priežastį apklausoje respondentai dažniausiai išskyrė savotišką skambučio įsibrovėliškumą. Mes vis labiau norime bendrauti savo tempu: perskaityti ar atrašyti žinutę tada, kada norime.
Skambutis tarsi neleidžia to padaryti. Visgi iš naujo pamilti garsą paskatino garso žinutės. Susirašinėjimo programėlės suteikė galimybę, užuot spaudžius mygtukus, tiesiog įrašyti balso pranešimą.
Kita priežastis, paskatinusi garso žinučių populiarėjimą – pandemija. Praėjusiais metais kaip niekada intensyviai bendravome per nuotolį. Audiožinutės siunčiamos tada, kai jau pavargstama nuo teksto rinkimo. Tuo pačiu, jos turi ir didesnę sentimentalią vertę – geriau perteikia emociją bei leidžia išgirsti pasiilgto žmogaus balsą.
Į garso pasaulį žengia ir žinomi socialiniai tinklai
Audioturiniui vis daugiau dėmesio skiria ir tos platformos, kurios žinomos tapo ne vien dėl tokio funkcionalumo. Audiožinutės jau įdiegtos praktiškai visose susirašinėjimo programėlėse, pavyzdžiui, „Facebook Messenger“, „Instagram“ ar „WhatsApp“. Ši funkcija taip pat dažnai naudojama ir populiariausiame Kinijos komunikacijos įrankyje – „WeChat“. Darbo vietose ji netgi praktiškai nukonkuravo elektroninį paštą ir tapo dominuojančiu užduočių delegavimo įrankiu.
Kitas puikus pavyzdys yra „Discord“. Tai jau seniai žinoma platforma, šiuo metu siekianti išplėsti savo auditoriją ir atsikratyti vietos, skirtos tik vaizdo žaidimų mėgėjams, įvaizdžio. JAV ji netgi turi funkciją, kai įkalbėta žinutė automatiškai paverčiama tekstu, taip gerokai palengvinant komunikaciją.
Dar viena panaši paslauga yra „Twitter Spaces“ – naujas, visiems žinomo socialinio tinklo, produktas, veikiantis labai panašiai, kaip ir anksčiau minėtoji „Clubhouse“.
Garsinių socialinių tinklų atsiradimas
Aptartas garsinės komunikacijos populiarėjimas svarbus tuo, kad ji tiesia kelią garsinių socialinių tinklų atsiradimui. Šiuo metu pati žinomiausia tokia platforma, be abejonės, yra „Clubhouse“. Jos veikimas primena „Reddit“ ir tinklalaidžių miksą, o pastaraisiais mėnesiais ji sulaukė milžiniško vartotojų susidomėjimo.
Žmonės čia renkasi į uždarus pokalbių kambarius, kuriuose turinys publikuojamas tik audioįrašais, o perklausytas išnyksta. Taip užtikrinamas maksimalus privatumas ir galimybė bendrauti be suvaržymų. Tačiau tai toli gražu – ne vienintelis toks tinklas. Sparčiai besivystančioje garsinių socialinių tinklų rinkoje yra ir daugiau intriguojančių žaidėjų.
Būtina paminėti socialinį tinklą „Cappuccino“. Jeigu „Clubhouse“ labiau skirtas pokalbiams su žinomais nuomonės formuotojais bei diskusijoms su bendraminčiais, tai „Capuccinno“ pirmiausia yra nukreiptas į šeimas ir draugų kompanijas. Vartotojai čia kuria pokalbių kambarius, kuriuose su artimaisiais dalinasi dienos naujienomis, pastebėjimais, juokais, skausmais ir pan. Šią programėlę galima pavadinti platforma, kurioje draugai kuria tinklalaides sau patiems.
Audioformatas atkeliauja net ir į pasimatymų lauką. Programėlė „Checkmate“ veikia panašiai kaip ir populiarusis pažinčių tinklas „Tinder“. Skirtumas tas, kad čia bendraujama garso arba vaizdo įrašais. Įrankio kūrėjai teigia, kad taip kuriama realesnė virtualaus pasimatymo patirtis, o vartotojai lengviau išvengia apgavikiškų profilių ir kitų nemalonių patirčių.
Garsinių socialinių tinklų ateitis
Garsiniai socialiniai tinklai dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tačiau auditorijos susidomėjimas leidžia teigti, kad tai nėra tik trumpalaikė mada. Audioformatas suteikia galimybę mėgautis pokalbio intymumu mums patogiausiu laiku ir būdu.
Pavyzdžiui, „Zoom“ ar „Google Meet“ pašnekesius reikia planuoti, jiems ruoštis. Su „Clubhouse“ ar „Cappuccino“ viskas vyksta jūsų tempu. Tai ne tik patogu. Toks formatas leidžia geriau įsiklausyti į žmonių žodžius, skirti kiekvienam sakiniui deramą dėmesį.
Bendravimas su savo telefonu balsu daugybei žmonių vis dar atrodo gana keistas užsiėmimas. Mums tarsi norisi žinoti, kad kažkas yra kitame laido gale. Vis dėlto, tobulėjant balso atpažinimo technologijai ir dirbtiniam intelektui, į išmanųjį kalbėsime vis dažniau, tad ir garsinė socialinių tinklų evoliucija ima atrodyti visiškai natūrali.
