Šių variklių bandymas yra labai svarbus žingsnis siekiant komercinio kapsulių panaudojimo - „Boeing“ tikisi, kad dar 2020 metais „Starliner“ kapsulė galės būti naudojama žmonių gabenimui į Tarptautinę kosminę stotį. O pirmadienį vykusio bandymo rezultatai, panašu, pademonstravo, kad kapsulė ir joje esanti įgula nenumatytos pakilimo eigos atveju būtų saugi.
Visi bandymo etapai vyko pagal planą iki tol, kol turėjo išsiskleisti pagrindiniai nusileidimo parašiutai: kritimo greitį mažino ne trys parašiutai, kaip kad turėjo būti pagal planą, o tik du. Tiesa, ir „Boeing“ atstovė Jessica Landa, ir NASA atstovas Danas Huotas tikino, kad ir dviejų parašiutų išsiskleidimas patenka į saugumo reikalavimus atitinkančių parametrų ribas.
Pati bandymo procedūra vaizdo įraše matoma maždaug nuo 23:50 žymos.
Nepaisant formalaus saugumo parametrų atitikimo, parašiutų išsiskleidimo problema būdinga ne tik „Boeing“ aparatui – su ja kovojo ir konkuruojanti įmonė „SpaceX“, taip pat kurianti žmonių kosminėms kelionėms skirtą kapsulę. Bandymų programos metu abi įmonės buvo susidūrę su parašiutų išsiskleidimo problemomis ir turėjo keisti visus parašiutų projektus. Nors parašiutų technologija yra tikrai nebenauja, sukurti juos taip, kad kosminio skrydžio metu jie veiktų tiksliai taip, kaip numatyta, yra labai sunku. Ir tai yra svarbu – nesuveikę parašiutai gali kainuoti visos įgulos gyvybes.
Nors formaliai „Starliner“ įgula, grįžtanti iš kosminės kelionės, išgyventų išsiskleidus tik dviem parašiutams iš trijų, būtų natūralu tikėtis, kad NASA išsamiai analizuos šio konkretaus bandymų trūkumo priežastis ir stengsis jas pašalinti. „Boeing“ savo kapsulės orbitinio skrydžio bandymus ketino atlikti gruodžio 17 dieną. Jeigu darbai vyks pagal grafiką, visuomenei bus pasiųsta pakankamai aiški žinutė, kad nei „Boeing“, nei NASA dėl vieno neišsiskleidusio parašiuto sau galvos per daug nesuka.