Tiesą sakant, tyrėjų skaičiavimais, skaitydami šį straipsnį jūs ką tik įsiurbėte kelis milijardus šių cheminių medžiagų molekulių.
Ką tai reiškia planetai ir mūsų sveikatai – neaišku.
„Šie junginiai visada egzistavo, tik apie juos nežinojome“, – sakė Kopenhagos universiteto Danijoje chemikas Henrikas Grumas Kjærgaardas.
„Tačiau tai, kad dabar turime įrodymų, jog šie junginiai susidaro ir gyvuoja tam tikrą laiką, reiškia, kad galima tirti jų poveikį... ir reaguoti, jei paaiškėtų, kad jie yra pavojingi.“
Gana dažnai chemijoje vos vieno naujo komponento pridėjimas gali iš esmės pakeisti medžiagos elgesį, rašo „Science Alert“.
„Dauguma žmogaus veiklos rūšių lemia cheminių medžiagų išmetimą į atmosferą. Taigi, norint numatyti, kaip mūsų veiksmai paveiks atmosferą ateityje, svarbu žinoti, kokios reakcijos lemia atmosferos cheminę sudėtį“, – sakė Kopenhagos universiteto chemikas Kristanas H.Mølleris.
Komandos tyrimai dabar yra pirmieji tiesioginiai hidrotrioksido susidarymo atmosferos sąlygomis iš kelių žinomų mūsų ore esančių medžiagų stebėjimai.
Mokslininkai tiria, kaip šis junginys gali būti sintetinamas, kiek laiko jis išlieka ir kaip suyra.
Tačiau tai tik vienas iš galimų šaltinių. Remiantis komandos skaičiavimais, teoriškai beveik bet kuris junginys gali dalyvauti atmosferoje susidarant hidrotrioksidams, kurie išlieka nepakitę nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Per tą laiką jie gali dalyvauti daugybėje kitų reakcijų kaip galingas oksidantas, o kai kurios iš jų gali būti paslėptos mikroskopinėse kietosiose medžiagose, kurios dreifuoja vėjyje.
