Iš kraterio išsiveržusios skystos lavos temperatūra siekia nuo +700°C iki +1200°C. Kas nutiktų sugalvojus pasivaikščioti tokios temperatūros uolienomis, savo turistiniu batu pademonstravo ekskursijos gidas. Užmynus ant raudonos lavos, ši įdubo, o skubiai atitraukus batą, į orą šoko liepsnų liežuviai.
Jis – vienas aktyviausių planetos ugnikalnių. Sunku tuo patikėti, tačiau šiuo metu tebevykstantis jo išsiveržimas tęsiasi jau nuo 1983 m. sausio.
„Tai neturėtų stebinti – juk tai yra skysta uoliena, nors galbūt daugeliui atrodo, kad lava yra kažkas panašaus į verdančio vandens substanciją, – vaizdo medžiagą komentavo A. Rivestas. – Jei kada tektų kristi į lavos ežerą, pūkštelėjimo kaip į vandens baseiną tikrai nesitikėkite. Skystos uolienos yra gerokai tankesnės. Tad jūs, užuot pliumptelėję, nušoktumėt ant minkšto, tačiau pragariškai karšto paviršiaus. Tada pradėtumėte grimzti ir suliepsnotumėte.“
Manoma, kad Kilaueos ugnikalniui yra 300-600 tūkst. metų. Jis – vienas aktyviausių planetos ugnikalnių. Sunku tuo patikėti, tačiau šiuo metu tebevykstantis jo išsiveržimas tęsiasi jau nuo 1983 m. sausio.
Iki 2012 m. gruodžio Pu'u'O'o išsiveržimo lava padengė 125,5 km2 teritoriją. Beveik per 30 metų iš šio ugnikalnio nuolatiniu srautu išsiliejo jau apie 4 kubiniai kilometrai lavos. Gera žinia – šis vienas ilgiausiai trunkančių išsiveržimų pasaulyje Kilaueos pietinę pakrantę praplėtė 202 hektarais naujo sausumos ruožo. Tiesa, nuo 1983-iųjų Kilaueos lava pasiglemžė 214 pastatų ir 14,3 km ilgio kelio ruožą užliejo maždaug 35 metrų storio lavos „glaistu“.
Kilaueos išsiveržimas neduoda ramybės netoliese esančiam Pahoa miesteliui ir maždaug 900 jo gyventojų. Šį spalį lavos srautas sudegino vieną pastatą ir užklojo dalį miestelio kapinių, tačiau prie pat pagrindinio kelio į Pahoa sustojo ir sustingo.
„Prie lavos srautų galima prieiti, tačiau tik tam tikrose vietose ir lydimam specialaus gido, – pasakoja A. Rivestas. – Patikėkite, tai iš tiesų vienas įspūdingiausių nuotykių Havajuose.“
Lavos srautais kopinėjančių nutrūktgalvių esame matę ir anksčiau. Maždaug prieš metus rašėme apie geologo Eriko Klemetti pasilakstymą Etnos ugnikalnio lavos šlaitu Sicilijoje. Abu šie atvejai byloja, kad skysta lava toli gražu nėra skystas karštas vanduo – ji gerokai tankesnė, tačiau atsidūrus ant jos kyla didžiulis pavojus užsiliepsnoti. Visgi nutrūktgalviui įkritus į lavą, žmogaus kūne esantys skysčiai užvirtų, virstų garais ir nelaimėlis „sprogtų iš vidaus“.
