Žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ publikuoti Havajų universiteto Astronomijos instituto darbuotojų tyrimo rezultatai patvirtino, kad ši supertuštuma gali būti didžiausia mokslui žinoma Visatos sudedamoji dalis.
Anot tyrimui vadovavusio dr. Istvano Szapudi, tai turėtų būti „didžiausia individuali struktūra, kurią kada nors yra atradusi žmonija“.
„Šaltoji dėmė“ atrasta 2004 m., analizuojant Didžiojo sprogimo reliktinio spinduliavimo (foninės mikrobangų spinduliuotės) žemėlapį, kuris buvo sudarytas pagal ESA teleskopo „Planck“ duomenis. Šiame žemėlapyje Visata būtų išsimėčiusi gana tolygiai, jei ne keista „šaltoji dėmė“.
Šiame milžiniškame Visatos regione medžiagos yra maždaug 20 proc. mažiau nei kituose regionuose. Jame priskaičiuojama tik apie 10 tūkst. galaktikų. Tokio dydžio regiono iki tol nebuvo atrasta.
Iš pradžių iškelta teorija, kad „šaltoji dėmė“ susiformavo po Didžiojo sprogimo. Ji buvo laikoma retu vadinamosios „egzotiškosios fizikos“ požymiu, kurios nepaaiškina dabartinės fizikos teorijos. Tačiau naujasis modelis numano ką kita.
Ankstesni mėginimai „šaltosios dėmės“ nuotoliu rasti tuštumą nebuvo sėkmingi, tačiau naujausi stebėjimai liudija, kad iš tikrųjų tai yra pirmo plano objektas, esantis už 3 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot tyrimui vadovavusio dr. Istvano Szapudi, tai turėtų būti „didžiausia individuali struktūra, kurią kada nors yra atradusi žmonija“.
Tyrėjai naujausius duomenis rinko Havajuose veikiančiu teleskopu „Pan-STARRS1 “ ir NASA kosminiu teleskopu WISE (Wide Field Survey Explorer).
Įdomu tai, kad supertuštuma gali užimti tik apie pusę visos „šaltosios dėmės“. Tai leidžia manyti, jog šiame Visatos regione gali būti ir kitų dar neatrastų fenomenų. Tyrėjai abejoja, ar „šaltosios dėmės“ ir supertuštumos buvimas viena šalia kitos yra atsitiktinumas.
