Iki šiol buvo manyta, kad didžiausia struktūra Visatoje yra galaktikų gija, žinoma kaip Slouno didžioji siena (ang. Sloan Great Wall), tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad egzistuoja dar didesnis masyvas – Šiaurinė gigantiškųjų žiedų siena (HER-CRB GW) (ang. Hercules-Corona Borealis Great Wall), kurios dydis protu sunkiai suvokiamas net patiems astronomams.
„HER-CRB GW peržengia viršutinę teorinę ribą, kokio dydžio struktūros gali apskritai egzistuoti“, – tvirtina Čarlstono koledžo astrofizikos profesorius Jonas Hakkilas. Būtent jis yra vienas iš astronomų, kurie surado šį naują masyvą. „Atradimas užmena mįslę, kadangi teoriškai to neturėtų būti, tačiau vis dėlto yra“, – pakomentavo jis.
Tokios kosminės paslaptys kaip ši priverčia astronomus pagalvoti ne tik apie Visatos susikūrimą, tačiau ir apie mūsų galaktiką, Saulės sistemą ir galiausiai mus pačius, rašo „The Huffington Post“.
Šiuo metu Hopkins observatorijos mokslininkai intensyviai kartografuoja visas dangaus struktūras. „Mes mokomės, kaip Visata subrendo. Taigi mes sužinome, kaip artimiausių galaktikų spiečius ir mūsų pačių galaktika užaugo. Kaip formavosi Saulė bei Žemė. Mes žvelgiame į savo istoriją“ – priduria daktaras Jay M. Pasachoff.
Kadangi astronomai vis dar sudarinėja naująjį dangaus žvaigždėlapį, galimas daiktas, jog bus atrastas ir už Šiaurinę gigantiškųjų žiedų sieną didingesnis objektas.
