Iš daugiau nei 5000 kitų planetų, kurias iki šiol atrado astronomai, tik maždaug 12 buvo panašios į Žemę. Dabar šis skaičius padidėjo, nes buvo atrasta Wolf 1069 b – planeta, kurios masė panaši į Žemės masę.
Mokslininkai taip pat mano, kad planeta gali turėti atmosferą bei skysto vandens – šios savybės ją daro tinkama kandidate tolesniems gyvybės požymių tyrimams.
Wolf 1069 pastebėjo Heidelbergo Makso Planko astronomijos instituto komanda, dirbanti Ispanijoje. Tyrėjai naudojo specialų spektrografinį prietaisą, kurio tikslas – ieškoti į Žemę panašių pasaulių, skriejančių aplink raudonąsias nykštukes – mažas, vėsias žvaigždes, kurios labiausiai paplitusios mūsų galaktikoje.
Ankstesni tyrimai parodė, kad aplink raudonąsias nykštukes gali suktis planetos, kuriose gausu vandens, todėl Žemės dydžio pasaulių aplink šias žvaigždes paieška yra logiškas žingsnis ieškant gyvybės kitose galaktikos vietose.
„Analizuodami žvaigždės Wolf 1069 duomenis, aptikome aiškų, mažos amplitudės signalą, kuris, atrodo, yra maždaug Žemės masės planeta“, – sakė Diana Kossakowski, vadovavusi stebėjimo grupei. – Ji apskrieja aplink savo žvaigždę beveik per 15 dienų.“
Taip pat nustatyta, kad Wolf 1069 b viena pusė visada yra nukreipta į Saulę, o kita pusė nuolat skendi tamsoje, panašiai kaip mūsų Mėnulis.
Kadangi raudonosios nykštukinės žvaigždės yra daug vėsesnės už Saulę, planetos gali skrieti daug arčiau jos ir vis dar turi galimybę išlaikyti skystą vandenį ir atmosferą. Nors Wolf 1069 b yra daug arčiau Saulės nei mes, ji iš tikrųjų gauna 35 proc. mažiau žvaigždės spinduliuojamos energijos nei Žemė iš Saulės.
Be atmosferos naujai atrastoje planetoje būtų šalta, net ir saulėtoje planetos pusėje temperatūra siektų -23 °C. Tačiau jei planeta būtų išsaugojusi atmosferą, jos vidutinė temperatūra būtų 13 °C. Atmosfera taip pat padėtų apsaugoti planetą nuo Saulės skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės, o tai vėlgi padidintų tikimybę, kad jos paviršiuje galėtų klestėti gyvybė.
Deja, tolesnių tyrimų, kurie galėtų atskleisti atmosferos įrodymus ir sudėtį bei galimą gyvybės egzistavimą, dar teks palaukti, nes dabartiniai prietaisai nepajėgūs pateikti tokio lygio detalių.
„Tikriausiai to teks laukti dar 10 metų“, – sakė D.Kosakovski.
Iki to laiko turėtų pradėti veikti šiuo metu Čilėje statomas itin didelis teleskopas. Kai jis pradės veikti, tai bus didžiausias pasaulyje optinis ir infraraudonųjų spindulių teleskopas, kuris galėtų padėti iš arčiau pažvelgti į tai, kas vyksta kitose mūsų galaktikos planetose.
