Per karšta gyvybei
Kandidatė į egzoplanetą, pavadinta Proksima d, skrieja aplink Proksima Kentauro žvaigždę – mažą, neryškią raudonąją nykštukę, esančią vos už 4,2 šviesmečių nuo Saulės.
Nuostabu, kad egzoplaneta yra vos ketvirtadalio Žemės masės. Tai viena mažiausių kada nors aptiktų egzoplanetų, be to, mažiausia, aptikta stebint egzoplanetos gravitacinį poveikį jos žvaigždei, rašo „Science Alert“.
Nors naujai atrastas pasaulis nebus tinkamas gyventi, jo aptikimas rodo, kad egzistuoja daugybė egzoplanetų, kurios yra už mūsų dabartinių galimybių ribų ten nukeliauti.
„Šis atradimas rodo, kad mūsų artimiausioje kaimynystėje yra daug įdomių naujų pasaulių, kuriuos galima tyrinėti“, – sakė astrofizikas João Faria.
Iki šiol atrasta ir patvirtinta beveik 5000 egzoplanetų (planetų, esančių už Saulės sistemos ribų), ir dar tūkstančiai laukia kandidatų eilėje.
Turime du pagrindinius šių egzoplanetų paieškos būdus. Plačiausiai naudojamas tranzito metodas, kai teleskopas ilgą laiką stebi žvaigždes, kad aptiktų silpnus, reguliarius ryškumo sumažėjimus, kurie signalizuoja apie tarp mūsų ir žvaigždės skriejančią planetą.
Kitas dažniausiai naudojamas metodas vadinamas radialinio greičio (arba svyravimo) metodu. Kai du kūnai, pavyzdžiui, žvaigždė ir planeta, yra gravitaciškai susiję, vienas iš jų nesisuka aplink kitą. Vietoj to jie skrieja aplink savo bendrą masės centrą: pavyzdžiui, Saulės sistemos baricentras yra visai šalia Saulės paviršiaus.
Dėl to žvaigždė šiek tiek „svyruoja“ vietoje. Savo ruožtu tai turi įtakos mus pasiekiančiai šviesai. Žvaigždei tolstant nuo mūsų, jos šviesos bangų ilgiai šiek tiek išsitempia, o jai artėjant prie mūsų – susispaudžia, rašo „Science Alert“.
Abiem šiais metodais daug geriau aptinkamos didesnės egzoplanetos. Didesnė egzoplaneta užstoja daugiau šviesos iš žvaigždės arba sukelia ryškesnį žvaigždės svyravimą. Iki šiol tik 36 egzoplanetos iš 32 073 egzoplanetų archyve užregistruotų yra mažesnės už Žemę.
2020 m. naudodami radialinių greičių metodus, jie patvirtino, kad egzistuoja Proksima b – egzoplaneta, kurios masė maždaug 1,2 karto didesnė už Žemės masę ir kuri aplink žvaigždę skrieja 11,2 dienos orbita.
Tačiau duomenyse buvo ir kitas, daug silpnesnis signalas. Atrodė, kad aplink žvaigždę kažkas skrieja penkių dienų periodu. Tačiau signalas buvo toks silpnas, kad reikėjo atlikti daugiau stebėjimų, kad būtų galima išsiaiškinti, ar tai buvo išorinis poveikis, ar šviesos svyravimai kilo dėl vidinių procesų pačioje žvaigždėje.
Komanda nustatė, kad tai iš tiesų buvo egzoplaneta – tokia mažytė, kad dėl jos žvaigždė judėjo pirmyn ir atgal vos 40 cm per sekundę greičiu. Galimybė aptikti tokį subtilų judėjimą už 4,2 šviesmečių yra tiesiog fenomenali.
Egzoplaneta Proxima d yra bent 0,26 karto masyvesnė už Žemę ir aplink savo žvaigždę apskrieja kartą per 5,12 dienos. Deja, tai reiškia, kad ji yra per arti žvaigždės, kad būtų tinkama tokiai gyvybei, kokią mes pažįstame. Net ir vėsi raudonoji nykštukė išskirtų per daug šilumos, kad egzoplanetos paviršiuje, esančiame taip arti, galėtų atsirasti skysto vandens, teigiama tyrime, paskelbtame „Astronomy & Astrophysics“ žurnale.
