Pirmieji degtukai XVII a. dar nebuvo pasiekę tobulos savo formos – britas Robertas Boyle'as sugalvojo siera dengtus pagaliukus, kurie užsiliepsnodavo sulietus juos su fosforu.
Vis dėlto fosforas buvo per daug degus ir nesaugus naudoti.
Po 150 metų chemikas Johnas Walkeris patobulino tuometę degtuko sandarą ir sukūrė pirmąjį brėžiamą degtuką, skirtą medžiokliniams šautuvams.
Šiandieninę degtuko degios galvutės sudėtį J. Walkeris atrado atsitiktinai – sumaišęs kalio chloridą ir stibio sulfidą, chemikas, norėdamas nuvalyti pagaliuką, brūkštelėjo jį į akmenį. Šis kaipmat užsiliepsnojo.
J.Walkeris savo išradimo neužpatentavo, tad daug kitų chemikų ėmėsi gaminti savo degtukus ir tobulinti jų sudėtį.
Pirmuosius saugius degtukus, tokius, kokius naudojame šiandien, išrado švedas Johanas Edvardas Lundstromas, prie jau esamos degtuko galvutės sudėties pridėjęs raudonąjį fosforą.
