Piltuvinių vorų nuodai yra sudėtingi mišiniai, kuriuos galima panaudoti kaip natūralius pesticidus ir vaistus, jau nekalbant apie priešnuodžius, kuriais gydomi mirtini vorų įkandimai. Supratimas, kodėl piltuviniai vorai gamina tokius mišinius, galėtų padėti efektyviau išgauti ir naudoti nuodus bei išsiaiškinti jų funkcijas.
„Piltuviniai vorai yra vertinami dėl jų nuodų molekulėse galimai slypinčių terapinių medžiagų ir natūralių bioinsekticidų“, – aiškino biologė Linda Hernández Duran.
Australijos piltuviniai vorai garsėja tuo, kad yra patys mirtiniausi (bent jau žmonėms) pasaulyje, tačiau galbūt jus nuramins žinia, kad nors kasmet įkanda 30-40 žmonių, tik Sidnėjaus piltuvinio voragyvio patinas yra nužudęs žmogų, o nuo 1981 m., kai buvo pradėtas naudoti priešnuodis, mirčių nuo piltuvinių vorų nebuvo.
Tačiau, nors buvo atlikta daug darbų, siekiant suprasti nuodų molekulinį sudėtingumą, šiuose tyrimuose nebuvo atsižvelgta į vorų elgseną, fizinę būklę ir aplinką.
Bandymų metu mokslininkai „sudarė [vorų] elgesio žemėlapį ir lazeriniu monitoriumi matavo jų širdies susitraukimų dažnį, kad nustatytų apykaitos spartą. Po to surinko jų nuodus ir ištyrė juos masių spektrometru“, – pasakojo Hernández Duran.
Atrodo, kad trijų rūšių vorų elgesys ir širdies susitraukimų dažnis nesusiję su jų nuodų sudėtimi. Tačiau mokslininkai pastebėjo skirtumą vieno vorų atveju: atrodė, kad didesnis širdies ritmas ir gynybiškumas piltuvinio voriuko atveju buvo susijęs su skirtinga nuodų sudėtimi.
Tyrimo metu nustatytas ir kitas ryšys. Žinome, kad nuodų gamyba ir agresyvūsvorų pasirodymai susiję su medžiagų apykaitos kaštais. Komandos darbas leidžia manyti, kad piltuviniai vorai gali daryti elgesio kompromisus, kad juos kompensuotų, padidindami medžiagų apykaitos greitį nuodams gaminti ir sumažindami judėjimo greitį, kai kyla grėsmė.
Kitos strategijos gali apimti įkandimų skaičiaus reguliavimą, nuodų kiekio reguliavimą ir agresyvų demonstravimą nenaudojant nuodingo įkandimo.
