Laida „Suvalgytas gyvas“ pasakoja apie gyvačių tyrinėtoją ir aplinkosaugininką Paulą Rosolį, kuris savo karjerą skyrė studijoms apie žaliąją anakondą. P. Rosolis, knygos „Dievo Motina: nepaprasta kelionė į nepažymėtus Vakarų Amazonijos intakus“ (Mother of God: An Extraordinary Journey into the Uncharted Tributaries of the Western Amazon) autorius, daugiau nei dešimtmetį specializuojasi tyrinėjimuose Vakarų Amazonijoje. Jis stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į atogrąžų miškus Peru, kur veisiasi žaliosios anakondos. Šios Amazonijos plėšrūnės yra vienos didžiausių ir galingiausių gyvačių visame pasaulyje.
Didžiausias užfiksuotas slėgis, susitraukiant anakondai, buvo daugiau nei 620 528 paskalių (arba daugiau nei 6,3 kilogramai į vieną kvadratinį centrimetrą).
Šią vasarą filmavimo komanda kartu su P.Rosoliu leidosi į daugiau nei šešiasdešimt dienų trukusią ekspediciją po paslaptingą ir atokią vietą Amazonijos džiunglėse, vietinių vadinamą „plaukiojančiu mišku“. Būtent čia, Paulo manymu, karaliauja žaliosios anakondos ir tai turbūt yra vienintelė vieta pasaulyje, kur šiuos didingus ir nepagaunamus gyvūnus galima tyrinėti natūraliomis sąlygomis. Ankstesnėje ir iki tol vienintelėje Paulo ekspedicijoje į šį atskirtą Amazonijos kampelį jam beveik pasisekė pagauti anakondą. Gyvačių tyrinėtojas mano, kad tai galėjo būti pati didžiausia anakonda, kurios ilgis galėjo siekti iki devynių metrų. Tačiau plėšrūnė išslydo mokslininkui iš rankų ir vos nenusitempė jo į miško gilumą. Šios ekspedicijos metu P. Rosalis pabandė padaryti tai, ko nepavyko niekam ligi šiol, – būti suvalgytam gyvam.
Anakondų ekspertas taip rizikavo norėdamas gauti mokslinės medžiagos apie anakondos organizmo susitraukimus ir jų galią. Šiuo eksperimentu jis taip pat tikėjosi atkreipti pasaulio dėmesį į Amazonijos bei anakondų išsaugojimą. „Savo akimis mačiau, kaip atogrąžų miškai yra niokojami. Šis reiškinys yra taip plačiai paplitęs, kad mes galbūt išties esame paskutinė karta, kuri dar gali juos išgelbėti. Žmonės privalo atsibusti ir suprasti, kas vyksta iš tiesų“, – pasakojo Rosolis. „Koks gali būti geresnis būdas šokiruoti visuomenę nei savo gyvybę patikėti didžiausiai pasaulio gyvatei – žaliajai anakondai?“ – retoriškai klausė tyrinėtojas.
Eksperimento metu svarbiausia Rosaliui buvo apsisaugoti nuo anakondos susitraukimų ryjant ir išvengti patekimo giliau į plėšrūnės kūną. Dėl šios priežasties jam buvo pasiūtas specialus apsauginis kostiumas. Jį gamino pats Rosalis, inžinieriai ir herpetologai – zoologai, specializuojantys varliagyvių ir roplių tyrinėjimuose.
Didžiausias užfiksuotas slėgis, susitraukiant anakondai, buvo daugiau nei 620 528 paskalių (arba daugiau nei 6,3 kilogramai į vieną kvadratinį centrimetrą). Tai prilygsta slėgiui, kurį sukeltų mokyklos autobusas, uždėtas ant žmogaus krūtinės. Tramdydamos auką, anakondos pasitelkia savo įspūdingą dydį ir jėgą, tad Paulas rizikavo savo gyvybe. Vis dėlto būtent šis eksperimentas leido jam geriau susipažinti su anakondos medžiojimo ir rijimo ypatumais bei iš arti pamatyti, kaip veikia šių įspūdingų plėšrūnių vidaus organai.
Paulas Rosolis yra anakondų ekspertas, tyrinėtojas ir aplinkosaugininkas, savo karjerą skyręs domėjimuisi apie anakondas. Tiek jo, tiek eksperimente dalyvavusios anakondos saugumas buvo jo ir kanalo „Discovery“ prioritetas.
Laida „Suvalgytas gyvas“ buvo nufilmuota šią vasarą ir jos metu nei gyvūnas, nei Paulas nenukentėjo.
