Pasak agentūros specialistų, svarbu ne tik tai, kiek duomenų sutelkiama bendroje platformoje, kuri Lietuvoje vadinama Valstybės duomenų ežeru, ar kiek duomenų rinkinių atveriama – svarbi ir stebėsena, kiek ir kur šie duomenys panaudojami, kaip sistemingai tai vyksta.
„Šiemet peržiūrėjome tris puikius magistrantų darbus, kurie tapo įrodymu – atvirų duomenų jau dabar yra labai gausu, jie įvairūs ir gali būti naudingi studentams. Drąsiai galima sakyti – tai duomenų aukso klodai.
Norėtume, kad tokia duomenų naudojimo kultūra plėstųsi, todėl ir patys norime vis labiau įsitraukti į jaunų žmonių mokslines veiklas, padėti savo turimais duomenimis ir analitiniais įrankiais“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
Norėtume, kad tokia duomenų naudojimo kultūra plėstųsi, todėl ir patys norime vis labiau įsitraukti į jaunų žmonių mokslines veiklas.
Aukso klodo interneto adresas – data.gov.lt. Atvirų duomenų išteklius savo baigiamuosiuose darbuose sėkmingai pritaikė Švedijos Lundo universitete magistro laipsnį įgijusi Saulė Gabrielė Petraitytė ir du Kauno technologijos universiteto magistrantai – Lukas Pranauskas ir Laurynas Grušas.
„Mes turbūt visi pasirinkome skirtingus kelius, kaip panaudoti duomenis. Tarkime, aš, didžiųjų verslo duomenų analitikos studentas, naudojau jau esamus atvirus Eurostato duomenis. Mano darbo tema buvo aiški nuo pirmojo kurso, buvau gerai susipažinęs su Valstybės duomenų agentūros baze. Mano darbe naudojami duomenys apie suderintus vartotojų kainų indeksus (SVKI) – taigi, iš anksto žinojau, kokių duomenų reikės ir žinojau, kad agentūra juos turi“, – pasakoja Laurynas.
Ieškojo originalių duomenų darbui praturtinti
Lukas pasirinko kitą kelią – savo darbą grindė duomenimis, dėl kurių pats pateikė užklausą. Agentūros specialistai išskiria šį svarbų aspektą: Lietuvos atvirų duomenų portale galima ne tik ieškoti reikiamų duomenų, bet ir teikti specifines užklausas. Suformulavus užduotį, agentūroje imamasi rengti reikiamą duomenų rinkinį.
Luko darbo tema – Lietuvos gyventojų pasitikėjimo Vyriausybe ir administracinių pažeidimų analizė skirtingais COVID-19 pandemijos karantino laikotarpiais.
„Man pasirodė įdomūs gyventojų pasitikėjimo Vyriausybe pokyčiai įvairiais karantino laikotarpiais, savo darbe kėliau klausimą – kaip administraciniai pažeidimai gali būti siejami su pasitikėjimu Vyriausybe skirtingais COVID-19 laikotarpiais? Vis dėlto ėmęsis mokslinės dalies supratau, kad pasitikėjimas jau ištyrinėtas visais įmanomais atžvilgiais, todėl sprendžiau galvosūkį, kaip praturtinti savo mokslinį tyrimą, – pasakoja Lukas.
– Tuo metu ir gimė atvirų duomenų idėja. Prašymą dėl jų pildžiau pats. Susidūriau ir su kliūtimis – yra institucijų, kurių duomenis gauti labai sunku, tai buvo nemenkas iššūkis. Valstybės duomenų agentūra teikė didžiulę pagalbą ir galiausiai reikiamus duomenis gavau, nors vienu metu jau norėjosi nuleisti rankas.“
Dabar Lukas džiaugiasi pasukęs keliu, kai turėjo pats ieškoti duomenų, susikurti metodologiją, ir tikisi, kad atvirų duomenų naudojimas mūsų šalyje pasklis plačiau: „Jei nori įdomaus darbo, o ne tik pliusą dėl „magistro“ užsidėti, raginu naudotis duomenimis. Taip, tam reikia kantrybės. Tačiau įsigilinus į atvirus duomenis visiškai kitaip galima matyti valstybės procesus, juos perprasti.“
Skiepijimasis ir dalyvavimas rinkimuose: tendencijos
Saulė užsibrėžė išanalizuoti sąsajas tarp skiepijimosi nuo COVID-19 tendencijų ir balsavimo rinkimuose tendencijų Lietuvoje. Ir Valstybės duomenų agentūros specialistai, ir pati Saulė sutinka – užmojis buvo drąsus. Jam įgyvendinti reikėjo ypač specifinių duomenų rinkinių.
„Ši mintis kilo per rinkimus. Tuo metu dirbau Vyriausybėje. Žinojau, kad tam tikri duomenys yra, stebėdavau Valstybės duomenų agentūros skelbiamas švieslentes, susijusias su pandemija. Duomenys buvo labai operatyvūs ir tikslūs. Vis dėlto tuo metu dar nelabai įsivaizdavau, ar galima šiuos duomenis naudoti savo reikmėms, kadangi jie jautrūs, susiję su asmens skiepijimosi istorija.
Ir Valstybės duomenų agentūros specialistai, ir pati Saulė sutinka – užmojis buvo drąsus.
Žinoma, agentūra atveria agreguotus duomenis, bet man buvo svarbu, ar jie gali būti agreguoti pagal mano poreikius – iki kada žmonės pasiskiepijo, ar galima duomenis skirstyti pagal rinkimų apylinkes, pagaliau, ar įmanoma tai sujungti su duomenimis apie piliečių dalyvavimą rinkimuose“, – nuostabą keliančią užduotį sau formulavo Saulė.
Ji pradėjo bendradarbiauti su Valstybės duomenų agentūra: pirmiausia su agentūros specialistais kalbėjosi, susitikdavo, ilgainiui išsiaiškino, kaip sujungti duomenis pagal magistro darbe išsikeltas reikmes. „Kadangi darbą rašiau Švedijoje, mano darbo vadovai apskritai nelabai suprato, kaip galėčiau gauti tokius duomenis. Jiems pasirodė sunkiai suvokiama, kad tokio detalumo duomenis įmanoma gauti ir agreguoti, ką man ir padėjo padaryti agentūros darbuotojai“, – priduria Saulė.
Paklausta, ar pasitvirtino hipotezė, kad anksčiau pasiskiepiję žmonės buvo ir aktyvesni rinkimuose, Saulė šypsosi: ne, tokios paralelės išvesti negalima. „Tačiau radau kitų įdomių sąsajų“, – atskleidžia unikalią temą ištyrinėjusi magistrantė.
Valstybių duomenų reikšmė auga visoje ES
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studijų prodekanė prof. dr. Eglė Vaidelytė, Luko Pranausko darbo vadovė, pabrėžia, kad dabar visoje ES vyrauja tendencija mokslo srityje naudoti atvirus duomenis. „Tai tikrai naudinga studentams, bet ir ne tik tai – duomenų atvėrimas neabejotinai turi būti vienas iš valstybės politikos prioritetų“, – teigia prof. dr. E.Vaidelytė.
Tai tikrai naudinga studentams, bet ir ne tik tai – duomenų atvėrimas neabejotinai turi būti vienas iš valstybės politikos prioritetų.
Pasak jos, Lukas, rašydamas savo darbą, pasirinko palyginti sudėtingą kelią, todėl vienu metu reikėjo kiek perdėlioti teoriją, atsižvelgus į Luko atliktą analizę ir duomenis.
„Tai buvo specifinis atvejis, vis dėlto magistrantas pats prisiima atsakomybę už darbą, jo originalumą, o vadovas gali tik rekomenduoti. Sprendimus priima darbo autorius. Labai džiaugiuosi Luko gautu rezultatu – darbas buvo įvertintas labai gerai, jis šauniai darbą apsigynė. Man, kaip mokslininkei, tyrėjai, Luko darbo originalumas atrodo didžiulis privalumas“, – sako darbo vadovė.
Dr. Kristina Šutienė, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentė, komentuoja, kad studentų susidomėjimui Valstybės duomenų agentūros duomenimis įžiebti reikia paskatų iš išorės, patys studentai gali ir „pražiūrėti“ šias galimybes.
„Žiūrint iš universiteto perspektyvos, tai galėtų būti baigiamojo darbo ar semestrinio projekto temos, o duomenys būtų reikalingi siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą.
Svarbu ir tai, kad duomenis būtų patogu susirasti, filtruoti, eksportuoti ir gauti apie juos metainformaciją.
Taip pat svarbu ir tai, kad duomenis būtų patogu susirasti, filtruoti, eksportuoti ir gauti apie juos metainformaciją. Nesant tokių galimybių tenka ieškotis alternatyvių šaltinių ir gan dažnai pavyksta rasti, bet, žinoma, priklauso ir nuo to, kokia informacija yra reikalinga, – pažymi dr. K.Šutienė. – Man asmeniškai svarbu, kad duomenys būtų išsamūs, kuo ilgesnio periodo ir kuo dažniau stebėti. Tai leidžia labiau gilintis į tyrimą ir atliekant analizę taikyti sudėtingesnius, įdomesnius matematinius metodus.“
Ji priduria, kad Laurynas Grušas pats inicijavo savo baigiamojo darbo temą (KTU baigiamojo darbo temą gali pasiūlyti patys studentai ar įmonės). Šiam tyrimui atlikti buvo pasitelkti Valstybės duomenų agentūros resursai.
„Lauryno surasti duomenys puikiai tiko pagal temą. Todėl pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į modelių kūrimą ir jų patikimumo gerinimą. Įdomu tai, kad buvo išbandytos gan skirtingos modelių klasės, t. y. vieni iš naujesnių modelių – transformeriai – buvo lyginami su klasikiniais laiko eilučių modeliais“, – pasakoja docentė.
Kiek studentai apskritai yra smalsūs ir aktyvūs, ieškodami naujų informacijos šaltinių?
„Dviejų mano dėstomų dalykų studentai patys renkasi duomenis, siekdami atlikti mano suformuluotą užduotį. Mano manymu, smalsumą skatina galimybė dirbti su realaus pasaulio duomenimis, turinčiais kontekstą, ir gautus rezultatus galima interpretuoti. Ir iš tiesų savo pasirinkimais studentai kartais nustebina.
Dalykine prasme, jie nuolat mokosi naujų matematinių metodų ir modelių. Galiausiai ir patys dalykai studentams yra nauji. Todėl jie nuolat gauna naujos informacijos ir turi išlikti aktyvūs bei smalsūs, jei nori visa tai įsisavinti, ir duomenys yra tik nedidelė viso proceso dalis“, – teigia dr. K.Šutienė.
