Tarptautinės „Internet Watch Foundation“ organizacijos duomenimis, pasaulyje 2021-ieji buvo rekordiniai pagal vaikų seksualinio pobūdžio turinio internete kiekį – jis išaugo daugiau kaip 60 procentų, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos karštoji linija „Švarus internetas“ taip pat fiksavo nemalonius rekordus: 2021 m. sulaukta pustrečio karto daugiau pranešimų apie galimai draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete nei 2020-aisiais – iš viso 3,6 tūkst. Beveik kas antras pranešimas buvo susijęs su vaikų seksualiniu išnaudojimu.
„Interneto viliotojų taikiniu tampa vis jaunesni vaikai. Jais manipuliuojama bei siekiama, kad jie patys įrašytų medžiagą bei pasidalintų ja internete. Didžiausia seksualinio pobūdžio medžiagos dalis, sukurta pačių vaikų, yra 11–13 metų amžiaus paauglių. Matydami šią problemą, keliame temą į viešumą ir kviečiame tiek tėvus, tiek mokyklas skirti daugiau dėmesio vaikų lytiškumo švietimo svarbai ir prisiminti paprastus, bet efektyvius saugumo internete patarimus“, – sako „Telia“ Tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Pasak jos, verta vaikams priminti šiuos klausimus, kurie padės atidžiau elgtis internete:
- Jeigu į draugus prašosi nepažįstamas žmogus, atsakyk sau, ar gatvėje aš su šiuo asmeniu imčiau bendrauti, ko jis iš manęs gali norėti ir ar man tai naudinga?
- Jeigu turi bendrų draugų, paklausk jų iš kur jie tą asmenį pažįsta? Gal ir draugai priėmė jo kvietimą bendrauti per daug nepagalvoję.
- Internete lengva apsimesti tuo, kuo nesi, tad įvertink, ar kitas asmuo neprašo per daug asmeninės informacijos, ar jo klausimai nėra keisti, nepatogūs ir pan.?
- Įvertink, ar norėtum, kad konkreti tavo nuotrauka atsidurtų, pavyzdžiui, mokyklos skelbimų lentoje? Jeigu ne, tuomet ir internete nereiktų jos publikuoti ar dalintis asmeninėse žinutėse.
Nelaukite kol vaikai prabils pirmieji
Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologė Vaiva Misiūnaitė teigia, jog dažnai tėvams vis dar nemalonu kalbėti ir jiems patiems „nejaukia“ tema apie lytiškumą.
„Mūsų tiesiog niekas to nemokė ir niekas apie tai nekalbėjo. Todėl situacija mums yra gana nauja. Vis tik grėsminga statistika rodo, kad nebegalime to praleisti pro pirštus. Lytiškumo tema pakalbiuose šeimoje turi prasidėti nuo pat mažens ir kur kas anksčiau nei vaikai ima eiti į pirmą klasę. Visada galima pasitelkti žaidimo formą, knygas ar tiesiog pasikalbėti klausimų-atsakymų forma, pavyzdžiui, pradėti nuo pačio paprasčiausio klausimo: o kaip tu manai, iš kur atsiranda vaikai? Ir svarbiausia tai daryti neutraliai, negėdinant ir nebarant“, – pataria psichologė V.Misiūnaitė.
Pasak jos, laukti, kol vaikai šiomis temomis prabils pirmieji, taip pat neverta.
„Vaikams nėra gėda tol, kol mes jiems neperduodame gėdos jausmo vienoje ar kitoje situacijoje. Bendraudami su vaiku, kai jis ko nors paklausia – perklauskite jo atgal: „O ką tu apie tai manai?“ Toks žingsnis padės išsiaiškinti, kiek informacijos „nepatogia“ tema vaikas jau žino ar yra girdėjęs bei suteiks laiko sugalvoti atsakymą į jo klausimą“, – sako specialistė.
Kaip su vaiku pradėti kalbėti apie lytiškumą?
Pirmiausia, psichologė pataria pradėti kalbėti apie įvairius su kūnu ir ne tik susijusius dalykus. Tokias temas jau galima paliesti vaikystėje.
„Yra daugybė netiesioginių būdų, kuriais ugdome suvokimą apie save ir aplinką: kai kalbame apie draugystę, pagarbą sau ir kitam. Vienas iš būdų pradėti tokį pokalbį – aptariant apatinių rūbų temą ir taisyklę, kuri nubrėžia aiškias ribas: niekas negali liesti tų vaiko kūno vietų, kurias dengia jo apatiniai rūbeliai ir lygiai taip pat vaikas negali liesti kitų žmonių kūno vietų, kurias dengia jų apatiniai rūbai“, – komentuoja psichologė.
Vaikui augant reiktų pradėti kalbėti dar viena svarbia tema – apie asmens privatumą. Čia būtina vaikams akcentuoti sutikimo ar žodžio „ne“ svarbą.
„Nors visi vaikai yra individualūs ir skirtingi – vieni jautresni ar nedrąsūs, kiti smalsesni ir nevengia surizikuoti, net jei dvejoja – tačiau visiems svarbu padėti suvokti, kad jie kaip individai turi ribas ir jas reikia saugoti, o prireikus dėl to ateiti pasitarti su vyresniaisiais“, – sako V.Misiūnaitė.
Ekspertė nuramina, kad tėvams neturi būti gėda prisipažinti vaikams, jog jiems kalbėti šia tema nėra įprasta ar lengva.
„Svarbiausia sudaryti sąlygas vaikui jaustis saugiai ir leisti suprasti, kad pas jus jie gali ateiti su visais turimais klausimais ir gauti atsakymus. Ne bėda kartais pripažinti, kad pasimetėte ir dabar nežinote atsakymo, bet lygiai taip pat svarbu pažadėti, kad pasidomėsite ir sugrįšite pas juos su atsakymu. Ir sugrįžti“, – akcentuoja V.Misiūnaitė
