Tiesiog to dumblo niekas nenori, o ir tvarkyti jį yra brangu. Tačiau tai gali pasikeisti, nes mokslininkai sugalvojo, kaip šią medžiagą panaudoti gaminant plytas.
Australijos RMIT universiteto komanda, vadovaujama profesoriaus Abbas’o Mohajerani’o, sukūrė tokių plytų, į kurių sudėti pavyko įtraukti nuo 10 iki 25 proc. nuotekų dumblo.
Tokios plytos yra poringesnės, lyginant su įprastomis, ir tyrėjai nustatė, kad šių plytų šiluminis laidumas yra mažesnis.
Tai reiškia, jei jos bus panaudotos statant namus, tokių plytų sienos mažiau šilumos išleis į išorę.
Be to, dėl organinės plytų sudėties, į kurią įeina iki 25 proc. nuotekų dumblo, tokių plytų gamybai reikėjo 48,6 proc. mažiau energijos.
Tad tokių plytų gamyba ne tik sumažintų energijos sąnaudas ir tuo pačiu gamybos kaštus, bet ir prisidėtų prie taršos mažinimo.
RMIT tyrėjai taip pat pastebėjo, kad nuo 43 iki 99 proc. sunkiųjų metalų, kurių yra randama nuotekų dumble, lieka įstrigę šiose plytose ir nepatenka į aplinką. Tačiau tyrėjai pripažįsta, kad dalis sunkiųjų metalų iš šių plytų patenka į aplinką, nors ir „koncentracijos yra nereikšmingos“.
Mohajeranis anksčiau buvo sugalvojęs ir kaip pagaminti plytas, į jas įterpiant cigarečių nuorūkas, tačiau akivaizdu, jog nuotekų dumblo panaudojimas tokių plytų gamyboje duotų daugiau naudos.
Be akivaizdžių tokių plytų privalumų, jų masinė gamyba leistų sumažinti ir įprastoms plytoms reikalingų žaliavų kiekius. Vis dėlto, dar kartą reikia pažymėti, kad nuotekų dumble esančių sunkiųjų metalų koncentracija gana stipriai kinta ir tuo pačiu gali stipriai skirtis tokių plytų cheminė sudėtis.
Žinoma, tyrėjai tai puikiai supranta ir prieš pradėdami masinę tokių plytų gamybą, dar atliks ne vieną bandymą, kol bus pilnai pasirengta tokių plytų gamybai. Įdomu tai, kad šios nuotekų dumblo plytos jau dabar perėjo suspaudimo stiprumo bandymus, tad pradžia yra tikrai gera.
Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „Buildings“.
