Vytautas, jau porą metų norintis keisti specialybę, tikrina universitetų studijų programas – dalį dėstomų dalykų jis puikiai išmano, bet neturi jokio tai patvirtinančio diplomo. Rasa, sumaniusi patobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, lygina internetinių kursų kainas Kembridže ir Harvarde.
Nors aukščiau aprašyti žmonės – išgalvoti, situacijos, kurias jie patiria, realios. „Eurostudent“ tyrimas, atliktas 25 Europos šalyse rodo, jog daugiau nei pusė studentų besimokydami dirba. Lietuvoje dirba kone 80 proc. studentų, net 60 proc. – paskaitų metu. 2021-ųjų Pasaulio Ekonomikos forumo ataskaitoje buvo teigiama, kad iki 2025-ųjų kone pusė dirbančiųjų visame pasaulyje turės persikvalifikuoti ar įgyti naujų kompetencijų.
Anksčiau universitetas buvo viena iš stotelių karjeros link, kurią, gavus diplomą galima pamiršti. Šiandien aukštųjų mokyklų funkcija keičiasi, jos prisitaiko prie besimokančiųjų poreikių. Mokymasis visą gyvenimą, persikvalifikavimas, lankstūs mokymosi keliai – šie iššūkiai atveria naujas galimybes visoms suinteresuotoms pusėms.
„Lankstumas visų pirma reiškia tai, jog besimokantysis turi galimybę ugdyti būtent tas kompetencijas, kurių jam ar jai tuo momentu reikia ir tą daryti gali jam ar jai patogiu laiku, tempu ir vietoje. Tai apima daug dalykų, bet tuo pačiu ir galimybę integruoti mokymosi procesą į savo gyvenimo būdą“, – teigia Kristina Ukvalbergienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė.
Pasak jos, šiandien mokymasis peržengia valstybių sienas, o aukštos kokybės turinio pasiūla lemia poreikį universitetams stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, jungtis į aljansus ir siūlyti tarptautines ir tarpdisciplinines studijų patirtis.
Lanksčios studijos – tik on-demand ir online?
Pasak Aalborgo universiteto (Danija) profesoriaus Euan Lindsay, šiandien studijos turi būti tokios, kad derėtų prie besimokančiųjų gyvenimo būdo. Šiuolaikiniai studentai bet kokį turinį (filmus, tinklalaides, vaizdo įrašus) gali rasti iškart, kai to prireikia, internete (angl. on-demand, online). Natūralu, jog jie nori susipažinti su teorine medžiaga tada, kai jiems tai patogu, bet nebūtinai tuo metu, kai tvarkaraštyje numatyta paskaita. Eksperto teigimu, toks pokytis – neišvengiamas, ir aukštojo mokslo institucijos turės prisitaikyti.
„Prieš šimtą metų arklys buvo pagrindinė transporto priemonė. Vis dėlto, šiandien, nors ir gali nusipirkti arklį ir juo keliauti, toks būdas – toli gražu ne įprastas. Kai pamatysime, kokių privalumų suteikia galimybė mokymosi medžiagą pateikti ne sinchroniškai, o pagal poreikį ir prieinamą internetu, aukštojo mokslo sistema tiesiog prie to adaptuosis“, – teigia E.Lindsay, Aalborgo universiteto Probleminio mokymo centro inžineriniams mokslams ir tvarumui profesorius.
Jo teigimu, jei anksčiau buvo įprasta, kad paskaitos universitete vyksta tik gyvai, šis supratimas ima keistis. Iš dalies, pokyčius inicijavo ir koronaviruso pandemija, atvėrusi kelius įvairioms nuotolinio dėstymo formoms. Šiandien paskaitos gali būti ne tik nuotolinės, bet ir įrašytos, jų galima klausytis keliaujant, sustabdant ir pakartojant svarbius momentus. Maža to, galima rinktis iš įvairios prieinamos medžiagos tam tikra tematika.
„Tiesioginis kontaktas daug labiau tinka santykiams užmegzti, bet juos palaikyti galime ir internetu. Internetinis seminaras nėra tinkamas metodas mokytis profesinės praktikos, tačiau jei paskaitos tikslas – supažindinti su nauja teorija ar sąvoka, studentai gali peržvelgti medžiagą savo tempu ir laiku. Tiesioginio susitikimo metu galima aptarti neaiškius dalykus arba atlikti praktines užduotis teorijai pritaikyti“, – mano E.Lindsay.
Internete jau dabar gausu medžiagos įvairiausia tematika, pristatomos talentingų lektorių, kurių įdomu klausytis. Probleminio mokymo ekspertas E.Lindsay mano jog ilgainiui teorinės medžiagos vaizdinius pristatymus gali perimti didžiosios vadovėlių leidyklos. Universitetai ir toliau liks kompetencijų kalve, tačiau jiems teks tapti lankstesniems ir adaptuotis prie pokyčių.
Kai žiūrime į katedras – negalvojame apie plytas
KTU studijų prorektorės K.Ukvalbergienės teigimu, lankstus mokymosi kelias yra į besimokantįjį orientuotas mokymosi modelis, leidžiantis kiekvienam pasirinkti individualų mokymosi procesą nepriklausomai nuo anksčiau įgytų kompetencijų. Kiekviename mokymosi etape besimokančiajam siūlomi skirtingi mokymosi pasirinkimai, atsižvelgiant į jo poreikius, interesus, reikalingas kompetencijas. Mokymasis vyksta mažomis dalimis, konstruojant lankstų mokymosi kelią iš sprendžiamų iššūkių ir mikromodulių.
Nors jau dabar KTU studentai gali rinktis papildomas kompetencijas į savo individualų mokymosi planą, iki 2025-ųjų universitetas planuoja pasiūlyti savo studentams ir lanksčių mokymosi kelių galimybę.
„Pats studentas renkasi kompetenciją, kurią nori ugdyti, ir pats dėliojasi mokymosi kelią. Kompetenciją galima ugdyti horizontaliai, tai yra – plačiai, arba vertikaliai – gilinantis į konkrečią sritį. KTU atveju, lankstūs mokymosi keliai yra glaudžiai susiję ir su iššūkiais grįsta metodika, kai studentai, dėstytojai ir išorės partneriai, spręsdami realaus pasaulio iššūkius, dirba kartu“, – sako K.Ukvalbergienė.
KTU organizuotame kasmetiniame renginyje „Studijų kokybės diena“ pranešimą skaitęs E.Lindsay teigia, jog vienas iš pokyčių, kuriuos universitetai turi įdiegti, norėdami prisitaikyti prie šiuolaikinės rinkos, yra studijų programų „išlaisvinimas“. Tai yra – jos turėtų būti kuriamos galvojant apie rezultatą, apie tai, ką norime, kad mūsų studentai gebėtų pabaigę studijas.
Pats studentas renkasi kompetenciją, kurią nori ugdyti, ir pats dėliojasi mokymosi kelią.
„Kai žiūrime į katedras, negalvojame apie atskiras plytas, iš kurių jos pastatytos. Jei norime, kad mūsų studentai išmoktų statyti katedras, turime galvoti apie kompetencijas, kurių reikia, kad jie jas pastatytų. Kokiu būdu mes juos išmokysime termodinamikos ar matematikos, kaip tikrinsime jų žinias – yra tik detalės“, – mano E.Lindsay.
Universitete išmokstama kur kas daugiau nei specialybės
Kalbant apie atskiras „plytas“, neišvengiamai grįžtame prie būsimųjų katedrų „statytojų“, tai yra – besimokančiųjų. Šiandien jie gali būti patys įvairiausi – turintys darbo patirties, grįžtantys į aukštąjį išsilavinimą po studijų pertraukos, siekiantys naujų karjeros tikslų, kas reikalauja papildomo ugdymosi.
Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje apie ateities darbus teigiama jog 44 proc. dirbančiųjų reikės atnaujinti savo įgūdžių portfelį, nes technologijos vystosi ypač greitai. Vis dėlto, tarp įgūdžių, kurių poreikis ypač išaugs, vyrauja kognityviniai ir asmenybiniai gebėjimai, tokie kaip analitinis, kūrybinis, sisteminis mąstymas, smalsumas, atsparumas, lankstumas.
KTU studijų prorektorė teigia, kad universitete visa aplinka yra pritaikyta intensyviai įsisavinti žinias ir kartu, be specialybei reikalingų įgūdžių, įgyti gebėjimus dirbti tarpdisciplininėse, tarptautinėse komandose, bendradarbiauti, mąstyti strategiškai, valdyti laiką ir kita. Universitete informacija yra koncentruota ir lengvai pasiekiama, suteikiamos sąlygos eksperimentuoti įvairiose laboratorijose, žinias perteikia dėstytojai, kurie turi patirtį ir gebėjimus ugdyti besimokančiųjų kompetencijas.
Vis dėlto, jos požiūriu, universitetas yra ne vienintelis ugdymo sistemos dalyvis. Kai kurioms persikvalifikavimui skirtoms programoms reikalingas didelis greitis, ar labai siaura specializacija ir šią nišą gali užpildyti kitos organizacijos.
„Universitetas yra ekosistemos dalis. Dirbdami kartu su miestu, regionu, verslu siekiame bendro tikslo – ugdyti atsakingus ir pridėtinę vertę kuriančius visuomenės narius. Visi šie aspektai sukuria pridėtinę vertę universitetiniam išsilavinimui“, – sako K.Ukvalbergienė.
Ateities universitetas – tarsi kelionių agentūra
Poreikis įgyti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – diplomą – gali iškilti bet kuriame karjeros etape. Pavyzdžiui, kvalifikacijos prireikia kandidatuojant į aukštesnes pareigas ar siekiant licencijos; yra duomenų, rodančių, kad aukštesnis išsilavinimas susijęs su didesnėmis pajamomis. Darbo rinkoje jau įsitvirtinę žmonės turi žinių ir įgūdžių, todėl jie gali jausti, jog kai kuriuos studijų programų dalykus išmano pakankamai gerai.
„Prisimenu vieną studentą, kurio kelionė į universitetą tam, kad atliktų privalomus laboratorinius darbus geodezine įranga, užtrukdavo porą valandų. Kartą sutikau jį labai suirzusį, ir kai paklausiau, kas atsitiko, atsakė, kad šios įrangos remontas yra jo kasdienis darbas,“ – pasakoja E.Lindsay
Jo manymu, universitetams lankstumas šioje situacijoje labai reikalingas. Juokaudamas E.Lindsay lygina ateities universitetus su kelionių agentūromis: sumanęs keliauti, gali pats užsisakyti ir lėktuvo bilietus, ir viešbutį, ir turistinę programą nuvykus į vietą. Tačiau gali paprašyti tokios paslaugos ir kelionių agentūros – jie gali pasirūpinti visa kelione arba tik tam tikrais jos aspektais pagal poreikį.
„Geriau prisitaikę prie esamos situacijos yra tokie universitetai, kurie sako: jei pradedi studijas jau išmanydamas dalį dalykų, mes juos užskaitysime ir išmokysime to, ko tu dar nežinai“, – sako E.Lindsay.
KTU studijų prorektorė K.Ukvalbergienė teigia, jog neformaliuoju ar savaiminio mokymosi būdu įgytų kompetencijų pripažinimą KTU taiko jau daugiau nei dešimtmetį.
„Pavyzdžiui, jei manote, kad turite tam tikrą kompetenciją, sakykime, projektų valdymo, universitetas gali patikrinti Jūsų gebėjimus ir šią kompetenciją formaliai pripažinti. Formaliai pripažintas kompetencijas galima įskaityti kaip universiteto studijų programos ar modulio rezultatus, kurių nereikės papildomai studijuoti“, – paaiškina K.Ukvalbergienė.
Šiandien baigiantieji studijas darbo rinkoje liks artimiausią 50-metį
Mokymasis visą gyvenimą įgauna pagreitį – jį ne tik skatina įvairios valstybinių ir tarptautinių organizacijų programos, jo poreikį jaučia ir visuomenė. Pasaulis keičiasi, žmonės gyvena ilgiau, technologijos vystosi greičiau, todėl poreikis atnaujinti žinias tampa būtinas.
„Dabartiniai universitetų absolventai galbūt sulauks 90 ar 100 metų; tikėtina, kad iki 70-ies jie tikrai dirbs. Ar manote, kad per artimiausius 50 metų jiems neiškils poreikis atnaujinti savo žinias? Aš, asmeniškai, tikrai nenorėčiau savo dabartinėje praktikoje remtis dalykais, kuriuos būčiau išmokęs 1970-aisiais“, – apie šiuolaikybės realijas kalba E.Lindsay.
Apie dvidešimt metų pedagoginį darbą dirbantys E.Lindsay ir K.Ukvalbergienė sutaria, jog šiandien studentams daug labiau nei ankstesnėms kartoms rūpi, kad jų studijos būtų prasmingos.
„Anksčiau maniau, kad dabartiniams studentams rūpi pakeisti pasaulį, bet dabar galvoju kiek kitaip. Manau, kad jiems rūpi pakeisti ne visą pasaulį, o savo artimą aplinką. Tai yra visiškai kitokio pobūdžio lyderystė: ne triukšmingas grandiozinių tikslų kėlimas, bet siekis individualaus pokyčio miestui, bendruomenei“, – teigia E.Lindsay.
Pasak K.Ukvalbergienės, dabartiniai studentai yra socialiai atsakingesni, jie nori matyti realią dalykų, kurių mokosi, vertę. Čia ypač svarbų vaidmenį vaidina iššūkiais grįstas mokymasis, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, susipažinimas su realia darbo aplinka.
Nors tokios savybės kaip smalsumas, kūrybinis mąstymas ar problemų sprendimas gali būti būdingos įvairių kartų žmonėms, yra vienas gebėjimas, kuriuo šiuolaikiniai studentai galimai lenkia savo dėstytojus – jie daug geriau išmano technologijas.
„Jau gerokai anksčiau pasaulyje įvyko lūžis, kai jaunesni žmonės pralenkė vyresnius technologiniais gebėjimais. Tai aukštyn kojomis verčia visą mokymosi logiką ir prie to universitetai turi adaptuotis“, – mano K.Ukvalbergienė.
Vis dėlto, ekspertai sutaria, jog mokymosi proceso demokratizacija – kai dėstytojas nebėra vienintelis žmogus, kuris viską žino geriausiai – yra būtina norint atitikti šiandienos besimokančiųjų poreikius. Šiandieniniai studentai patys yra labai įvairūs, todėl ir iš universiteto tikisi lankstumo prisitaikant prie jų individualaus gyvenimo būdo.