Moteris į gydytojus kreipėsi 2021 m. sausio pabaigoje, skųsdamasi pilvo skausmais ir viduriavimu, nuolatiniu sausu kosuliu, aukšta temperatūra ir prakaitavimu, praneša britų nacionalinis transliuotojas BBC.
Kitais metais moteris pradėjo skųstis užmaršumu ir depresija. Ji buvo nusiųsta į Kanberos ligoninę atlikti galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą, kuris atskleidė „netipinį dešiniosios priekinės smegenų dalies pažeidimą“, reikalaujantį operacijos.
Operacijos metu neurochirurgė Hari Priya Bandi iš pacientės smegenų ištraukė gyvą 8 cm raudoną kirminą.
„Tačiau neurochirurgė tikrai nemanė, kad ras knibždantį kirminą, – sakė Kanberos ligoninės infekcinių ligų gydytojas ir Australijos nacionalinio universiteto docentas Sanjay Senanayake. – Neurochirurgai nuolat susiduria su infekcijomis smegenyse, tačiau šis radinys buvo vienintelis toks. Niekas nesitikėjo rasti kažką panašaus“.
Operacijos metu neurochirurgė Hari Priya Bandi iš pacientės smegenų ištraukė gyvą 8 cm raudoną kirminą.
Aptikus netikėtą radinį, ligoninės specialistų komanda susirinko į konsiliumą, kad išsiaiškintų, koks tai kirminas, iš kur jis atsirado ir, svarbiausia, kaip gydyti pacientę.
„Tiesiog ėmėme vartyti vadovėlius, studijavome įvairių rūšių apvaliuosius kirminus, kurie gali sukelti neurologines invazijas ir ligas“, – sako S.Senanayake. Jų paieškos nedavė jokių rezultatų, todėl medikai ieškojo pagalbos iš išorės.
„Kanbera yra nedidelė, todėl vis dar gyvą kirminą nusiuntėme tiesiai į mokslininko, turinčio daug patirties dirbant su parazitais, laboratoriją“, – sakė S.Senanayake. Jis iš karto nustatė, kad tai Ophidascaris robertsi – apvalioji kirmėlė, dažnai aptinkama kiliminiuose pitonuose (nenuodingos gyvatės, paplitusios didžiojoje Australijos dalyje).
Tai pirmas kartas, kai šis parazitas rastas pas žmogų.
Paaiškėjo, kad pacientė gyvena netoli ežero, kuriame gyvena kiliminiai pitonai. Pasak S.Senanayake, nors ji neturėjo tiesioginio kontakto su gyvatėmis, dažnai rinkdavo aplink ežerą vietines žoleles, kurias naudodavo maistui gaminti.
Gydytojai ir mokslininkai spėja, kad parazitas į žolę galėjo patekti su pitono išmatomis. Jie mano, kad lervos ant maisto ar maisto gaminimo indų pateko dėl neplautų rankų arba galbūt su žalumynais.
S.Senanayake sakė, kad šis atvejis atkreipia dėmesį į pavojų, susijusį su ligų ir infekcijų perdavimu iš gyvūnų žmonėms, ypač kai žmonės ir gyvūnai pradeda gyventi arčiau vieni kitų ir jų buveinės vis labiau persidengia.
„Per pastaruosius 30 metų pasaulyje buvo užregistruota apie 30 naujų infekcijų, – sako jis. – Apie 75 proc. iš visų naujų infekcijų pasaulyje yra zoonozinės, t. y. perduodamos iš gyvūnų žmonėms. Tarp jų yra ir koronavirusai.“
„Ophidascaris neperduodamas iš žmogaus žmogui, todėl šis atvejis nesukels tokios pandemijos kaip Covid ar Ebola, – tęsia jis. – Tačiau šis pitonas ir šis parazitas aptinkami kitose pasaulio dalyse, todėl tikėtina, kad artimiausiais metais kitose šalyse bus nustatyti kiti atvejai.“
Infekcinių ligų gydytojas profesorius Peteris Collignonas, kuris nedalyvavo gydant pacientę, sakė, kad kai kurie zoonozių atvejai gali būti apskritai nediagnozuoti, nes jie yra reti, o gydytojai nežino, ko ieškoti.
„Kartais žmonės miršta taip ir nenustačius ligos priežasties, – sakė jis. – Verta būti atsargiems susidūrus su gyvūnais ir aplinka, kruopščiai plauti maistą ir tinkamai jį ruošti, dėvėti apsaugines priemones, pavyzdžiui, ilgas rankoves, kad būtų išvengta įkandimų.“
Pasak gydytojų, pacientė sveiksta gerai, nors vis dar yra atidžiai stebima. Gydytojai bando išsiaiškinti, ar ankstesnė liga, dėl kurios buvo nusilpusi imuninė sistema, galėjo paskatinti lervas įsitvirtinti organizme.
Šis atvejis aprašytas rugsėjo mėnesio žurnalo „Emerging Infectious Diseases“ numeryje.