Ekspertų teigimu, naujieji įstatymai simbolizuoja aršių Australijoje vykusių „klimato karų“ pabaigą – dešimtmetį trukusių politinių grumtynių, ne kartą sužlugdžiusių mėginimus efektyviai kovoti su klimato kaita.
„Tai pirmas kartas, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo priemonės yra įtrauktos į Australijos įstatymus“, – pažymėjo Naujojo Pietų Velso universiteto tvarumo ekspertas Tommy Wiedmannas.
„Tai akivaizdžiai geras dalykas. Dabar turime klimato politiką“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP.
Įstatymai, tapsiantys Australijos įsipareigojimo iki 2050 metų pasiekti nulinę išmetamųjų teršalų emisiją pagrindu, bus taikomi 215 pagrindinių pramonės objektų, kurių kiekvienas per metus išmeta daugiau nei 100 tūkst. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Vyriausybės skaičiavimais, per ateinantį dešimtmetį naujieji įstatymai gali padėti išvengti 200 mln. tonų anglies dioksido išskyrimo į atmosferą.
Aliuminio lydyklos, anglių kasyklos, naftos perdirbimo gamyklos ir kitos didžiosios teršėjos bus priverstos kasmet sumažinti išmetamų teršalų kiekį 4,9 procento.
Vyriausybė susitarė dėl vadinamojo apsaugos mechanizmo po savaites trukusių didelių derybų su kairiąja Žaliųjų partija.
Žaliųjų lyderis Adamas Bandtas pareiškė, kad naftos ir dujų korporacijos bus „pirmą kartą“ priverstos sumažinti išmetamų teršalų kiekį įstatymų pagrindų.
Anksčiau skeptiškai nusiteikę žalieji, kurių palaikymo reikėjo norint priimti įstatymus, sutiko paremti anglies dioksido
Klimato „aklavietė“
Nors daugelis analitikų gyrė įstatymus kaip esminį pirmąjį žingsnį, T.Wiedmannas perspėjo, kad Australija negali užmigti ant laurų.
„Šių įstatymų savaime nepakaks sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir išvengti pavojingos klimato kaitos“, – sakė jis.
„Per ateinančius kelerius metus bus priimti sudėtingi sprendimai“, – pridūrė specialistas.
Murdocho universiteto tvarumo ekspertas Martinas Brueckneris teigė, jog paskelbtasis planas leis Australijai išeiti iš klimato „aklavietės“.
„Šia prasme tai yra žingsnis teisinga kryptimi“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Australijos kalnakasybos pramonė perspėjo, kad finansinė reikalavimų laikymosi našta gali lemti didžiulius darbo vietų praradimus.
„Jei nebūsime atsargūs, kai kurie objektai Australijoje bus uždaryti“, – teigė Australijos naudingųjų iškasenų taryba (MCA) prieš priimant įstatymus.
„Tai ne tik pakenktų mūsų ekonomikai ir panaikintų dešimtis tūkstančių regioninių darbo vietų bei milijardus investicijų, bet ir nustumtų išmetamųjų teršalų mažinimo naštą ant kitų šalių, kurios yra mažiau pajėgios arba mažiau linkusios į dekarbonizaciją.“
Pasaulinės kasybos milžinės „Rio Tinto“ ir BHP valdo daugybę kasyklų ir lydyklų, kurios bus priverstos mažinti išmetamų teršalų kiekį.
Australijos klimato taryba apskaičiavo, kad 215 objektų yra atsakingi už beveik 30 proc. visų šalyje išmetamų teršalų.
