Pietų Australijoje veikiančio Flinderso universiteto komanda paskelbė, kad visi tie paukščiai buvo stambūs dabartinių akiuotųjų ir krūmyninių vištų giminaičiai.
Šie didžiuliai paukščiai gyveno pleistoceno eroje, kuri prasidėjo prieš 1,6 mln. metų ir baigėsi prieš 10 tūkst. metų. Tuo metu Australijoje gyveno ir daugiau milžiniškų gyvūnų, pavyzdžiui, diprotodonai, sterbliniai liūtai ir trumpasnukės kengūros.
Iš pradžių mokslininkai manė, kad minimos fosilijos, kurių pirmoji buvo rasta XIX amžiaus 9-ame dešimtmetyje, yra vienos senovinių paukščių rūšies, bet nauji tyrimai leidžia daryti išvadą, kad jos priklauso penkioms skirtingoms rūšims.
Tarp jų buvo „kalakutai“, sverdavę iki 8 kg ir aukštesni už didžiąją pilkąją kengūrą. Pastarųjų gyvūnų ūgis gali siekti 1,3 metro.
„Atradimai gan nuostabūs, nes jie mums sako, jog daugiau kaip pusė Australijos didžiakojų vištų pleistoceno eroje išnyko, o mes to iki šiol nė nežinojome“, – sakė mokslininkė Elen Shute.
„Palyginome XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje ir XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje aprašytas fosilijas su naujesniais pavyzdžiais, ir dėl šių naujų fosilijų skirtumai tarp rūšių tapo akivaizdūs“, – pridūrė ji.
Naujai atrasti paukščiai priskiriami dviem kategorijoms: „aukštiems kalakutams“ ilgomis, plonomis kojomis ir „tikroms vištoms“ trumpomis kojomis ir plačiu liemeniu.
Kitaip negu daugelis kitų didelių išnykusių paukščių, tokių kaip drontai, šios didžiakojės vištos galėjo skraidyti.
Nors šie paukščiai buvo stambaus sudėjimo, ilgi ir stiprūs sparnų kaulai rodo, kad jie skraidė ir tikriausiai nakvodavo medžiuose, kitaip negu dabartinės jų giminaitės, gyvenančios ant žemės ir savo kiaušinius užkasančios perėtis lapų, šakų ir žievės krūvose.
Dviejų naujai aprašytų rūšių fosilijos buvo rastos prieš 15 metų aptiktuose ir daug paleontologijos lobių mokslininkams pateikusiose urvuose Nalarboro lygumoje.
Šios sterblinių liūtų (Thylacoleo) vardu pavadintos olos „jau davė septynias naujas kengūrų rūšis, vieną varlių rūšį, dvi didžiulių dirvinių gegučių ir, dabar, dvi naujas didžiakojų vištų“ rūšis, sakė Flinderso universiteto profesorius Gavinas Prideaux.
„Kuo atidžiau žiūrime, tuo daugiau randame“, – sakė jis.
