Mistiniai signalai danguje, vadinami greitaisiais radijo bangų žybsniais (pliūpsniais), pirmą kartą pastebėti 2007-aisiais ir iki šiol jų buvo užfiksuota apie 20. Visi jie mus pasiekė iš už mūsų galaktikos ribų, skirtingų dangaus lopinėlių. Pasak Australijos mokslininkų, dabar, po jų stebėjimų, šis užfiksuotų signalų skaičius padvigubėjo, o patys signalai yra artimiausi ir ryškiausi iš visų iki šiol atrastų.
Greitieji radijo bangų žybsniai yra vienas iš paslaptingiausių Visatos fenomenų. Tai yra neįtikėtinai didelės energijos pliūpsniai, juos galima prilyginti energijos kiekiui, kurį Saulė išspinduliuoja per 80 metų. Jie trunka tik akimirką, o juos skleidžiantys objektai kol kas nėra nustatyti.
Kai kas daro prielaidą, kad juos skleidžia nežemiškos civilizacijos. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto mokslininkai pasiūlė versiją, kad šiuos pliūpsnius gali skleisti milžiniški siųstuvai, nutaikyti į kosminių laivų šviesos bures ir taip stumiantys tuos laivus per Visatos platybes.
Kiti kelia versijas, kad pliūpsnius generuoja juodosios skylės arba tarpusavyje susiduriančios žvaigždės.
Dabar šių signalų kilmę besiaiškinantys mokslininkai turės daugiau tiriamųjų pavyzdžių.
„Mes aptikome 20 greitųjų radijo bangų žybsnių per vienus metus, beveik padvigubindami iki šiol aptiktų žybsnių, pirmą kartą atrastų 2007-aisiais, skaičių“, – sako tyrimo komandos vadovas dr. Ryanas Shannonas iš Melburno Swinburne'o technologijos universiteto.
„Naudodami naują ASKAP radioteleskopų technologiją mes taip pat įrodėme, kad greitieji radijo bangų žybsniai mus pasiekia iš kitos Visatos pusės, o ne iš mūsų pačių galaktikos kaimynystės“, – tvirtina R.Shannonas.
Naudodami tik 2012 metais pradėjusį veikti ASKAP radioteleskopų kompleksą – 36 tarpusavyje susietas radijo antenas, išdėstytas kvadratinio kilometro plote, – Australijos mokslininkai tikisi daug tiksliau nustatyti paslaptingų signalų šaltinio vietą ir galbūt net apibrėžti ją iki vienos konkrečios galaktikos.
