Kita vertus, jau kelerius metus egzistuoja tokie telefoniniai virusai, kurių pasekmės lengvai prilygsta kompiuteriniams. Tik, susidūrus su netikėtai galingu ar pavojingu virusu savo telefone, gali kilti klausimas: „o ką man dabar daryti?..“ Tokių klausimų yra susilaukę ir „Bitės profai“, todėl savo atsakymais jie nusprendė pasidalinti su visais.
„Telefoniniai virusai gali būti tiek pat pavojingi kaip ir kompiuteriniai. Skirtumas tik tas, kad šiuo metu į telefonų operacines sistemas nutaikytų virusų yra mažiau nei, pavyzdžiui, į „Windows“ operacinę sistemą. Bet verta turėti omenyje, kad visi kenkėjiški veiksmai, padaryti kompiuteriui, gali būti padaryti ir telefonui. Nesvarbu, ar tai būtų duomenų ištrynimas, išpirkos reikalavimas ar priverstinis programėlių įrašymas.
Šiuolaikiniai virusai yra taip užprogramuoti, kad galėtų beveik viską, o užsikrėtimo būdų, kuo toliau, tuo daugiau – nuo nesaugios nuorodos paspaudimo iki atsitiktinio prisijungimo prie nežinomo „Wi-Fi“ tinklo. Todėl svarbu ne tik žinoti, su kokiomis potencialiomis grėsmėmis galime susidurti, bet ir kaip jas saugiai įveikti“, – sako „Bitės profas“ atstovas Andrius Archangelskis, dirbantis Alytaus „Bitės“ salone, ir dalijasi informacija apie pačius pavojingiausius telefoninius virusus bei kovos su jais būdais.
Kurie telefoniniai virusai yra baisiausi?
Baisiausi telefoniniai virusai yra priskiriami „Ransomware“ ir „Agent“ tipams. A.Archangelskio teigimu, nors jų veikimo principas ir skiriasi, abu gali pridaryti telefono savininkui didelės žalos.
„Jei telefonas užkrečiamas „Ransomware“ virusu, laukite bėdos – smarkiai išauga rizika prarasti įrenginyje laikomus asmeninius duomenis. Paprastai tokie virusai būna tiesiog ant telefono ekrano viršaus nuolat iššokanti lentelė, kurią tik išjungus ji atsiranda iš naujo. Paprastai šį virusą lydi prierašas lentelėje, kad telefonas yra užblokuotas ir jį atblokuoti galite tik sumokėję nurodytą išpirką programišiams. Ignoruoti tokio viruso nereikėtų, nes nors tai ir būtų itin retas atvejis, tačiau virusas gali užblokuoti ir užšifruoti jūsų duomenis telefone ir taip pat priversti telefoną užšifruoti visas failų kopijas, esančias debesyje. Tokiu atveju netgi atkūrus savo debesies saugyklą nebebūtų galimybės matyti savo išsaugotų duomenų. Bet pavojingiausias šiuo metu telefoninis virusas yra vadinamas „Agent“. Tokio tipo virusas veikia telefone vartotojui to nežinant ir laukia komandų iš išorėje esančio kenkėjo. Tos komandos gali būti bet kokios: nuo vartotojo duomenų nuskaitymo iki banko sąskaitos ištuštinimo“, – įspėja A.Archangelskis.
Kaip teigia ekspertas, sudėtingesni virusai gali netgi pakeisti vartotojo telefono atrakinimo PIN kodą arba slaptažodį. Tokiu atveju vienas greičiausių sprendimų yra atkurti telefono gamintojo duomenis. Tačiau tai padarius dingsta visi asmeniniai duomenys, esantys telefone, todėl yra labai svarbu turėti atsarginių kopijų ne tik debesyje, bet ir kompiuteryje ar kitame įrenginyje.
Pasak eksperto, skaičiuojant žalą, šie virusai yra vieni baisiausių, nes jų galimybės – labai didelės, o pasigavimo būdai, nors kur kas rečiau pasitaikantys, bet niekuo nesiskiria nuo paprastesnių, dažniau sutinkamų virusų.
„Blogiausia tai, kad tiek „Ransomware“, tiek „Agent“ tipo virusai pasigaunami tais pačiais būdais kaip ir paprastesni virusai, pavyzdžiui, „Adware“, tačiau jie pasitaiko rečiau, nes visos apsaugos programos labiau saugo nuo jų. „Adware“ virusai lengviau prasmunka pro apsaugos programas apsimesdami paprastomis programėlėmis, o vėliau tiesiog „mėto“ reklamas ant telefono ekrano. Tačiau „Agent“ arba „Ransomware“ virusus saugos programos paprastai lengviau aptinka, todėl jų atvejų taip dažnai ir nematome. Būtent šiuos virusus automatinės sistemos dažniausiai sugaudo ir pašalina tiek iš „Google“, tiek iš „Apple“ parduotuvių. Taip pat telefonų gamintojai, visada išleisdami atnaujinimus, kartu su jais šalina ir įvairias saugos spragas, kad vartotojai nepasigautų jokių virusų“, – išskiria A. Archangelskis.
Ką daryti, kad telefonas „neužsikrėstų“ ir ką – jei jau per vėlu?
„Ransomware“ tipo virusai telefonuose labiau paplito 2016 metais. Tai buvo pirmieji metai, kai „Ransomware“ virusas pateko į „Android“ Top 10 labiausiai paplitusių virusų lentelę. Toks virusas atsidūrė 5-oje dešimtuko vietoje, o 2017 metais „Ransomware“ virusas peršoko netgi į 4-ą vietą tame dešimtuke. Pasitaiko manančių, kad „iOS“ įrenginiai yra apsaugoti nuo virusų, bet tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, 2015 metais buvo paplitęs virusas kuris užkrėtė virš 4 tūkst. programėlių, esančių „iOS“ parduotuvėje“, – teigia ekspertas.
Anot A.Archangelskio, pasigauti „Ransomware“ virusą taip lengva, kad tam tiesiog pakanka parsisiųsti įtartinai atrodančią programėlę, kurios prieinamos ir lietuvių telefonams.
„Tam, kad prasidėtų nemaloni pažintis su „Ransomware“ virusu, užtenka įsirašyti programėlę iš netinkamo šaltinio. Todėl, jeigu yra galimybė, visada svarbu pasižiūrėti atsiliepimus apie programėlę ir nesisiųsti jos, jeigu apie tai įspėja komentarai ar pats aprašymas atrodo įtartinai. Lietuvoje su šiuo virusu teko susidurti vieną kartą, maždaug prieš metus. Klientas buvo susiradęs muzikos leidimo programėlę „PowerAMP“ „Google Play“ parduotuvėje, tačiau ši programa buvo nemokama tik 7 dienas. Kadangi klientas norėjo pamėginti pats susirasti nemokamą šios programėlės versiją, jis pradėjo internete jos ieškoti. Beieškodamas jis įėjo į daug neaiškių svetainių ir atsisiuntė dar neaiškesnių programėlių. Viena jų nuolat iššokdavo ant telefono ekrano ir anglišku tekstu informavo, kad telefonas yra užblokuotas dėl nelegalaus turinio žiūrėjimo. Tačiau šalia buvo ir prašymas pervesti nurodytą „Bitcoin“ kriptovaliutos sumą į tam tikrą sąskaitą, po ko telefonas turėtų atsirakinti“, – prisimena A.Archangelskis.
Kaip teigia ekspertas, šią problemą pavyko išspręsti įsijungus telefoną per „saugųjį režimą“, tuomet nuėjus į telefono nustatymus ir programėlių sąraše ištrynus kenkėjišką programėlę. Paprastai, tokius virusus šiuo būdu ir patartina šalinti, o jeigu susiduriate su sunkumais ar šiuo būdu išspręsti problemos nepavyksta, visuomet patartina kreiptis į specialistus.
Kaip mąsto telefoninių virusų programišiai?
Paklaustas, kodėl telefoninių virusų kūrėjai ar platintojai tuo užsiima, A.Archangelskis pabrėžė, kad jie tai daro pirmiausiai norėdami pasipelnyti.
„Nors, pavyzdžiui, „Ransomware“ tipo virusas nėra labai dažnas, jis jo skleidėjams ar kūrėjams leidžia nemažai pasipelnyti. Mano pastebėjimu klientai, kurie kreipiasi dėl virusų problemų, beveik visada būna susidūrę su „Adware“ virusais telefonuose. „Adware“ virusai sulėtina telefono veikimą bei dažnai ant ekrano mėto reklamas. Bet jeigu vartotojas nuspaudžia iššokusią reklamą, kenkėjas gauna šiek tiek centų už vartotojo peržiūrą, o kai tokių vartotojų susidaro daug tai netgi tokiais virusais operuojantys kenkėjai gali gausiai pasipelnyti“, – sako A.Archangelskis.
Taip pat, kaip išskiria ekspertas, „iOS“ ir „Android“ telefonams skirti virusai yra skirtingi, todėl gerokai skiriasi ir jų kiekis.
„Android“ virusų yra sukurta gerokai daugiau, nes rinkoje daugiau ir šią sistemą naudojančių telefonų. Taip yra todėl, kad sukčiai paprastai taikosi ten, kur didesnis pelnas. Vien todėl, kad tikimybė, jog virusas pasieks kurį nors telefono naudotoją, gerokai išauga. Taip pat sukčiai dažnai sukuria internete iššokančias lenteles su bauginančiu užrašu, pavyzdžiui, „jūsų telefone yra virusas, įsidiekite šią programėlę, kad jį pašalintume“. Sekti šiomis instrukcijomis ir diegti tos programėlės jokiu būdu negalima, nes tai dažniausiai bus dar vienas virusas programėlėje, o kartais, retais atvejais, net ir šiuo metu pavojingiausieji „Ransomware“ ar „Agent“ virusai“, – apibendrina A.Archangelskis.
Nors, kaip išskyrė ekspertas, šiandien tiek telefonų gamintojai, tiek „Google“ ir „Apple“ parduotuvės intensyviai dirba, kad užkirstų kelią į žmonių telefonus šimtams skirtingų virusų, patys telefonų savininkai taip pat gali imtis profilaktinių priemonių. Pradedant budrumu naršant internete ir baigiant, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio tinkle veikiančiomis apsaugos paslaugomis, kurių nereikia siųstis į patį telefoną bei kurios veikia vartotojui nieko nedarant.
