Astronomai šį reiškinį vadina Marso priešprieša (angl. opposition of Mars), nes Marsas ir Saulė atsidurs priešingose dangaus pusėse. Marsas prasidėjus saulėlydžiui pakyla rytuose ir beveik virš galvos atsiduria vidurnaktį, šviesdamas tankiai oranžine spalva ir yra beveik dešimtį kartų ryškesnis nei pirmojo ryškio žvaigždė.
Kuo ryškesnis objektas, tuo jo ryškis mažesnis. Plika akimi jau matomos šešto ryškio žvaigždės, kurios šviečia maždaug 100 kartų silpniau nei pirmojo. Pavyzdžiui, ryškiausios danguje matomos planetos ryškis yra minus 5, mėnulio per pilnatį – minus 13. Marso priešpriešos reiškinys įvyksta kartą per 26 mėnesius.
Balandžio mėnesį laukia dvi svarbios datos.
Balandžio 8 – ąją bus Marso priešpriešos pradžia, kai Saulė, Marsas ir Žemė išsidėstys beveik vienoje linijoje. O blandžio 14 – ąją Žemė ir Marsas bus arčiausiai vienas nuo kito – maždaug 92 mln. kilometrų arba pusmetis skrydžio Greičiausia NASA raketa.
Marsą surasti danguje nebus sudėtinga – mėnulio pilnatis padės rasti kelrodį Mergelės žvaigždyną, kuris Lietuvoje geriausiai matomas būtent pavasarį.
Tuo metu, kai Marsas danguje bus matomas ryškiausiai, įvyks ir vienas iš dviejų šių metų mėnulio užtemimų – balandžio 14 – 15 d. mėnulis bus tokios pat spalvos, kaip ir Raudonoji planeta.
Nors Marsas prie Žemės priartės tik balandžio 14 d., jis gana ryškus bus visą balandžio mėnesį. Kaip rasti Marsą naktiniame danguje, pamatysite žemiau esančiame vaizdo reportaže.
