Nuslėptos COVID-19 mirtys
Baltarusijos kibernetiniai partizanai, kaip save vadina įsilaužėliai, pastarosiomis savaitėmis paviešino dalį didžiulio duomenų masyvo, kuriame, jų teigimu, yra slapčiausios šalies policijos ir vyriausybės duomenų bazės. Pasak „Bloomberg News“ peržiūrėtų įsilaužėlių interviu ir dokumentų, juose yra tariamų policijos informatorių sąrašai, asmeninė informacija apie aukščiausio rango valstybės pareigūnus ir šnipus, iš policijos bepiločių lėktuvų ir sulaikymo centrų surinkta vaizdo medžiaga ir slapti telefoninių pokalbių įrašai iš vyriausybinės telefoninių pokalbių pasiklausymo sistemos.
Tarp pagrobtų dokumentų yra asmeninės informacijos apie A.Lukašenkos artimiausią aplinką ir žvalgybos pareigūnus. Be to, dokumentuose yra mirtingumo statistinių duomenų, rodančių, kad nuo COVID-19 Baltarusijoje mirė tūkstančiais daugiau žmonių, nei vyriausybė viešai pripažino.
Interviu ir socialiniuose tinkluose įsilaužėliai teigė, kad jie taip pat sabotavo daugiau kaip 240 Baltarusijos stebėjimo kamerų ir ruošiasi išjungti vyriausybinius kompiuterius, naudodami kenkėjišką programinę įrangą, pavadintą „X-App“.
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija neatsakė į prašymus pateikti komentarus. Liepos 30 d. šalies saugumo agentūros KGB vadovas Ivanas Tertelis per valstybinę televiziją transliuojamoje kalboje sakė, kad buvo „įsilaužėlių atakų prieš asmens duomenis“ ir „sistemingas informacijos rinkimas“, dėl kurių jis kaltino „užsienio specialiųjų tarnybų“ darbą, skelbia vietos naujienų svetainė Zerkalo.io.
Susivienijo su policijos pareigūnais
Nors tiesioginis įsilaužimo poveikis nėra visiškai aiškus, ekspertai teigė, kad ilgalaikės pasekmės gali būti reikšmingos – nuo vyriausybės deklaracijų pakenkimo iki tarptautinių pastangų taikyti sankcijas ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Lukašenką ir jo pavaldinius. „Jei kada nors Lukašenka bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pavyzdžiui, Tarptautiniame baudžiamajame teisme, šie įrašai bus nepaprastai svarbūs“, – „Bloomberg“ sakė Dublino miesto universiteto docentė Tanya Lokot, kuri specializuojasi protestų ir skaitmeninių teisių Rytų Europoje klausimais.
Baltarusijos skaitmeninio saugumo ekspertas Nikolajus Kvantaliani teigė, kad kibernetinių partizanų atskleisti duomenys rodo, „kad pareigūnai žinojo, jog taikosi į nekaltus žmones, ir be jokios priežasties naudojo papildomą jėgą“. Dėl to, pasak jo, „vis daugiau žmonių pradeda netikėti propaganda“ iš valstybinių žiniasklaidos priemonių, kurios praėjusiais metais nuslėpė policijos smurto vaizdus per antivyriausybines demonstracijas.
Įsilaužėliai susivienijo su BYPOL grupe, kurią sukūrė buvę Baltarusijos policijos pareigūnai, perbėgę po ginčytinų A.Lukašenkos rinkimų praėjusiais metais. Po rinkimų vyko masinės demonstracijos, o kai kurie policijos pareigūnai buvo apkaltinti kankinę ir sumušę šimtus piliečių per žiaurų susidorojimą.
Kibernetinių partizanų atstovas spaudai, dėl saugumo sumetimų pageidavęs likti nežinomas, interviu sakė, kad grupei priklauso apie 15 žmonių, iš kurių trys ar keturi daugiausia dėmesio skiria tam, ką jis apibūdino kaip „etinį įsilaužimą“ į Baltarusijos vyriausybės kompiuterius. Likusieji dirba su duomenų analize ir kitomis užduotimis, sakė jis. Dauguma grupės narių yra Baltarusijos piliečiai, dirbantys informacinių technologijų versle, sakė atstovas, o kai kurie iš jų dirbo vadinamojo įsiskverbimo testavimo srityje, t. y. vertinant kompiuterių ir tinklų saugumą imituojant ataką prieš juos.
Anksčiau šiais metais vienas iš grupės narių fiziškai pateko į Baltarusijos vyriausybinį objektą ir įsilaužė į kompiuterių tinklą, sakė atstovas spaudai. Tai padėjo pagrindą grupei vėliau gauti tolesnę prieigą ir pažeisti kai kurias jautriausias ministerijos duomenų bazes, sakė jis. Pasak atstovo spaudai, pavogta medžiaga apima slapta įrašytų telefoninių pokalbių archyvą, kuriame yra nuo 1 iki 2 milijonų minučių garso įrašų.
