Baltijos jūroje – didžiausia iki šiol žinoma Europos akmens amžiaus megastruktūra

Netoli Vokietijos krantų 21 metro gylyje po Baltijos jūros paviršiumi rasta beveik kilometro ilgio žema akmeninė siena. Manoma, kad ji buvo pastatyta maždaug prieš 11 tūkst. metų, siekiant nukreipti šiaurinius elnius į vietas, kur juos būtų buvę lengviau sumedžioti. Tai gali būti didžiausia akmens amžiaus megastruktūra Europoje, rašo newscientist.com.
Audringa jūra
Baltijos jūra / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Atradimas buvo padarytas atsitiktinai. 2021 m. Leibnico Baltijos jūros tyrimų instituto Varnemiundėje (Vokietija) geofiziko Jokūbo Geerseno mokomosiose pratybose dalyvavę studentai, naudodami daugiasrautinį sonarą, kartografavo jūros dugną už 10 km nuo Reriko miesto.

„Vėliau laboratorijoje supratome, kad ten yra tokia struktūra, kuri neatrodo natūrali“, – sako J.Geersenas.

Taigi, 2022 m. jis su kolegomis prie struktūros nuleido kamerą, kuri parodė akmenų eilę. „Tik susisiekę su archeologais supratome, kad tai gali būti kai kas reikšminga“, – pasakoja jis.

Nėra jokių priežasčių ar įrodymų, kad šioje vietoje po vandeniu būtų buvęs pastatytas šiuolaikinis statinys, sako tyrime dalyvaujantis Rostoko universiteto (Vokietija) archeologas Marcelis Bradtmölleris. Mokslininkai taip pat neįsivaizduoja jokio natūralaus proceso, kuris galėtų sukurti tokią struktūrą.

Tai leidžia manyti, kad siena buvo pastatyta tada, kai šioje teritorijoje buvo sausuma, o tai reiškia, kad jai turi būti nuo 8500 iki 14 tūkst. metų, sako M.Bradtmölleris. Prieš tai šią teritoriją dengė ledo danga, kuri būtų sunaikinusi bet kokį akmeninį statinį, o vėliau kylantis jūros lygis šią teritoriją paskandino.

Siena eina palei kadaise buvusį ežerą. Joje yra apie 10 didelių, iki 3 metrų skersmens ir kelias tonas sveriančių akmenų, kuriuos jungia daugiau kaip 1600 mažesnių akmenų, dažniausiai nesveriančių 100 kg. Akmenys išdėstyti vienas šalia kito, o ne vienas ant kito, sienos aukštis daugelyje vietų nesiekia nė metro.

Visi didieji akmenys yra ten, kur siena vingiuoja. Taigi mokslininkai mano, kad statinys buvo pastatytas sujungiant didelius akmenis, kurie buvo per sunkūs, kad juos būtų galima perkelti, su mažesniais akmenimis, kuriuos buvo galima perkelti.

M.Bradtmölleris mano, kad ją tikriausiai pastatė medžiotojai-rinkėjai, priklausantys vadinamajai Kongemozės kultūrai, pavadintai pagal vietovę Danijoje, kurioje rasta tokių artefaktų kaip akmeniniai įrankiai.

Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad statinys buvo naudojamas šiauriniams elniams nukreipti, sako jis.

Pasak M.Bradtmöllerio, viena iš naujai aptiktos sienos galimybių yra ta, kad ji buvo naudojama šiauriniams elniams varyti į ežerą, kur jie buvo medžiojami iš valčių.

Tikėtina, kad netoliese yra ir antroji siena, tik ją dengia nuosėdos.

Planuojam atlikti tolesnius tyrimus, tarp jų – ir panėrimus, siekiant rasti tiesioginių akmens amžiaus žmonių buvimo įrodymų, tačiau kol kas mokslininkams tai padaryti trukdo prastos oro sąlygos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis