Sniegas Marse nėra naujiena – mokslininkai jį pastebėjo jau gana seniai. Tačiau iki šiol buvo manoma, kad sniegas Marse iškrenta labai retai ir po truputį – storesnis sluoksnis susidaro per kelias dienas. Dabar mokslininkai mano, kad iš tikrųjų Marso paviršių dengia stiprių pūgų padariniai. Jei žmonės kada nors planuoja gyventi raudonojoje planetoje, jie turėtų pasiruošti itin atšiauriems orams.
Nors ir Žemės pūgos yra pavojingos, Marse jos gali labai greitai pražudyti. Stiprus vėjas blaško sniegą, o iš dangaus į žemę krinta į strėles panašūs ledo kristalai. Jie krenta su tokiu greičiu ir jėga, kad galėtų sugadinti žmonių atsivežtą įrangą.
2008 metais ant Marso paviršiaus nusileido „Phoenix“ erdvėlaivis. Jis ir užfiksavo sniego kritimą netoli šiaurinio poliaus. Tuomet mokslininkai skaičiavo, kad snaigės Marse krenta labai lėtai – turbūt joms reikia bent kelių valandų, kad nusileistų iš poros kilometrų aukščio. Toks snygis, kad ir koks yra įdomus mokslininkams, kolonizatoriams Marse būtų visiškai nepavojingas. Tačiau dabar požiūris į Marso orus keičiasi.
Neseniai buvo atliktos kelios kompiuterinės simuliacijos, į kurias buvo įtraukti visi pagrindiniai Marso orus lemiantys veiksniai. Paaiškėjo, kad maždaug iš vienos mylios (1,6 km) aukščio snaigė nusileidžia vos per 10 minučių, o pūgos nėra toks retas reiškinys. Visgi nulipdyti besmegenį vargu ar pavyktų.
Šios pūgos yra labai lokalizuotos, dažniausiai prasideda naktį, kuomet smarkiai nukrenta planetos temperatūra. Toliau nuo Šiaurės ašigalio, tokios pūgos tikimybė labai mažėja. Visgi, jei žmonės ten apsilankytų, sniegas jiems pasirodytų neįprastas – labiau kaip storas šerkšno sluoksnis.
