Iliuzija pavadinta žaislų gamintojo iš Esekso (Jungtinė Karalystė) Charleso Benhamo garbei – jis tą ratą ir sukūrė. Jam sukantis, skirtingose jo srityse pasirodo neryškios spalvų juostelės, vadinamos Fešnerio spalvomis. Kuo rato sukimosi greitis didesnis, tuo spalvų efektas ryškesnis. Vaizdinio spalvines savybes gali pakeisti ir rato pasukimas į kitą pusę.
Kuo rato sukimosi greitis didesnis, tuo spalvų efektas ryškesnis. Vaizdinio spalvines savybes gali pakeisti ir rato pasukimas į kitą pusę
Viena iš hipotezių, kodėl žmonės mato skirtingas spalvas – kiekvieno žmogaus akies receptoriai į raudoną, žalią ir mėlyną spalvą reaguoja nevienodai. Akies tinklainė sudaryta iš dviejų šviesai jautrių receptorių tipų – kūgelių ir stiebelių. Kūgeliai svarbūs spalviniam regėjimui ir matymui ryškioje šviesoje. Jie būna trijų tipų: vieni jautresni mėlynai, kiti – žaliai, treti – raudonai spalvai.
„Visai gali būti, kad Benhamo rate matomos spalvos yra tam tikrų tinklainėje ir kitose regėjimo sistemos srityse vykstančių pokyčių rezultatas, – samprotauja Vašingtono universiteto mokslininkai. – Pavyzdžiui, besisukantis ratas kaimynines tinklainės sritis gali aktyvuoti skirtingai. Kitaip tariant, juoda ir balta disko dalis stimuliuoja skirtingas tinklainės dalis.“
Kita fenomeną aiškinanti hipotezė – kūgeliai, priklausomai nuo savo tipo, reaguoja nevienodos trukmės laikotarpį. Tai reiškia, kad ratui sukantis baltos sritys aktyvuoja visų trijų tipų kūgelius, o juodos juos slopina. Juodos ir baltos spalvų eiliškumas sukelia tam tikrą disbalansą, nes skirtingo tipo kūgeliai reaguoja ne tiek pat laiko.
Nors šios hipotezės fenomeno kaip reikiant nepaaiškina, Benhamo ratas medicinoje naudojamas kaip testas, kuriuo nustatomi regėjimo sutrikimai.
Išbandyti Benhamo disko testą, reguliuojant sukimosi intensyvumą ir kryptį, galima čia.
