Bepiločiai laivai, jei juos taip galima pavadinti, turi daugybę privalumų. Visų pirma, žinoma, į karštuosius taškus nebūtina siųsti žmonių. Jie gali plaukioti palei priešiškų valstybių krantus, rinkdami informaciją ir net naikindami taikinius.
Nors tokio laivo praradimas reikštų didelius nuostolius, avarija ar užpuolimas nekainuotų žmonių gyvybių. Antra, tokie laivai gali būti pigesni. Technologijų kūrimas ir vystymas kainuotų nemažai, tačiau vos tik tie kaštai būtų paskirstyti per didesnį laivų skaičių, laivai-dronai kainuotų pigiau nei įprasti kariniai laivai. Taip yra dėl to, kad jie neturi įprastų valdymo įrenginių ir fiziškai yra mažesni – juk juose nėra maisto sandėlių, kajučių, kapitono tiltelio, valdymo įrenginių ir kitų žmonėms būtinų patogumų.
Mažesnis laivas – mažiau metalo – mažesnė kaina. Na, kai atsipirks technologijos. Tačiau žemesnis siluetas turi ir kitą privalumą – tokius laivus sunkiau pastebėti. Bet yra ir vienas trūkumas – maži ir vidutinio dydžio laivai sunkiau kovoja su bangų pasipriešinimu.
JAV ketina naudoti vidutinius (12-50 metrų ilgio) ir didelius (60-91 m ilgio) bepiločius laivus. Jų pajėgumai prilygs gerokai didesniems laivams su įgulomis, tačiau mažesnis korpusas reiškia, kad bangos tokius laivus paveiks žymiai labiau. Kitaip tariant, ilgesnių kelionių metu jie sudegins labai baug degalų. Svarstomos kelios išeitys. Viena iš jų – tokių laivų paleidimas iš didesnių laivų su įgulomis. Netoli misijos vietos pasirodęs didžiulis karinis laivas paleistų porą tokių laivų. Jiems reikėtų įveikti trumpesnį atstumą, todėl degalų sąnaudų klausimas nebūtų toks svarbus.
Kita išeitis, kokią dabar sugalvojo DARPA inžinieriai, laivų traukinys. Į misiją plaukiantys bepiločiai laivai tiesiog susikabintų tarsi traukinio vagonai. Jie galėtų susikabinti fiziškai arba galėtų tiesiog plaukti vienas paskui kitą išlaikydami labai mažą atstumą. Didžiausią bangų pasipriešinimą patirtų priekyje plaukiantis laivas, kiti plauktų laisviau. Iš esmės, keli bepiločiai laivai sudarytų vieną didelį laivą, kuris bangų pasipriešinimą įveiktų žymiai lengviau, sudegintų mažiau kuro ir galėtų savarankiškai leistis į ilgesnes keliones.
Laivai-dronai, beje, turi ir dar vieną privalumą – jie yra atsparūs pandemijoms. COVID-19 iš rikiuotės išvedė net kelis laivus, tiek komercinius, tiek karinius. Dar didesni ligų protrūkiai ateityje gali pakenkti ir svarbioms misijoms. Tokie plaukiojantys robotai yra atsparūs žmogiškoms problemoms. Apskritai, ateities karuose pranašumą turės tie, kurie į mūšius siųs mažiau žmonių ir daugiau robotų. Tiesa, tas DARPA laivų-robotų traukinys greičiausiai pasirodys tik šio dešimtmečio pabaigoje arba kito pradžioje.
