Vertinant kosminiais terminais, ji bemaž prisilies prie Žemės – praskris „vos“ 11,6 mln. kilometrų atstumu. Nors tai apie 30 kartų toliau, nei nuo mūsų skrieja Mėnulis, bet to pakaks, kad kometa matytųsi.
Beveik kalėdine dovana tapusi kometa arčiausiai Saulės bus priartėjusi gruodžio 12 dieną, arčiausiai Žemės – gruodžio 17 dieną, tad laiko į ją pažiūrėti tikrai turėsite.
Kometa 46P/Wirtanen amerikiečio astronomo Carlo Wirtaneno buvo aptikta 1948 metais. Tai yra viena iš nedaugelio kometų, kurias kartais galime pamatyti be jokių specialių astronominių įrankių.
Astronomijos specialistai kol kas dar negali užtikrintai pasakyti, ar kometa iš tiesų bus matoma plika akimi. Tačiau jie neabejoja, kad tam turėtų visiškai pakakti žiūronų. Nors turbūt dar geriau norint pamatyti šią uodeguotąją „žvaigždę“ būtų nuvažiuoti į kokią nors atokesnę vietovę, toliau nuo miestų, kur žvaigždžių šviesos neužgožia šviesos triukšmas.
Kometos uodega bus atgręžta nuo Žemės, todėl dažniausiai ji nebus matoma. Tačiau gruodžio 13–14 d. vakarais, anot Australijos kometų stebėtojų svetainės „Southern Comets“, galbūt pavyks įžiūrėti ir uodegą. „Apie gruodžio 14 d., kai Žemė kirs kometos orbitinę plokštumą, bus galimybė stebėti kometos dulkių uodegą arba pėdsaką“, – rašė kometų stebėtojai.
Kaip ir daugelio kitų plika akimi matomų kometų – Lovejoy ar Macholzo – atveju, šios kometos uodega turėtų būti žalios spalvos. Taip yra dėl to, kad kometos koma – dalelių debesis aplink branduolį – yra kupina ciano ir dviatomės anglies, junginių, kurie, jonizuoti Saulės šviesos, švyti žaliai.
Kometos juda, tad tikslios 46P/Wirtanen pozicijos danguje nurodyti negalime, tačiau svetainė „Time and Date“ siūlo puikų įrankį, leidžiantį sužinoti, kuriuo metu, kurioje dangaus skliauto pusėje ir kokiame aukštyje kometa bus žvelgiant iš jūsų buvimo vietos. Pavyzdžiui, žadama, kad antradienio vakarą puikios kometos stebėjimo sąlygos iš Lietuvos bus nuo maždaug 20:20, jos reikėtų žvalgytis pietryčių kryptimi.
