Senovės graikų mitologijoje fantastinė būtybė Lernos hidra – devyngalvė jūrų pabaisa, buvo laikoma neįveikiama, nes vietoje nukirstų galvų ataugdavo naujos. Heraklis su hidra plūkėsi ilgai. Tačiau vienas realiai egzistuojantis nedidelis vandens gyvūnas pasižymi panašiais nemirtingumo sugebėjimais. O ir pavadintas jis analogiškai – hidra.
Hidrų regeneracija mokslininkus žavi jau ne vieną šimtmetį. Vis dėlto regeneraciniai šio gyvūno sugebėjimai, kaip paaiškėjo, yra gerokai sudėtingesni ir dar labiau stebinantys.
Cilindro pavidalo kūno (o jo ilgis – vos 1-2 cm) viršutinėje dalyje yra hidros burna, kurią supa 5-12 čiuptuvėlių vainikas. Juo hidra medžioja grobį. Nutraukti čiuptuvėliai atauga – taip pat, kaip ir jūros žvaigždžių galūnės.
Hidrų regeneracija mokslininkus žavi jau ne vieną šimtmetį. Vis dėlto regeneraciniai šio gyvūno sugebėjimai, kaip paaiškėjo, yra gerokai sudėtingesni ir dar labiau stebinantys. Juos beveik galima priskirti fantastikos sričiai. Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) tyrėjai išsiaiškino, kad hidros ataugina savo kūną net ir tada, kai jis mėsmalėje sumalamas į faršą.
JAV mokslininkų eksperimento tikslas buvo nustatyti regeneracinių hidros sugebėjimų ribas. Labiausiai stebina, kad mėsmalės peilių į tyrę sumaltai hidrai pakakdavo išsaugoti galvą – likusi hidros kūno dalis ataugdavo. Galva likusios kūno dalies ląstelėms nepaliaujamai siunčia nervinius signalus – jais nurodo kokia kryptimi vystytis ir kokia kūno dalimi virsti.
Maža to, mokslininkai išsiaiškino, kad perleidus hidrą per mėsmalę, nedidelės galvos ląstelių agregacijos išsimaišo po kūno likučius, iš kurių pamažu išauga keletas naujų, savarankiškai egzistuojančių individų. Kitaip tariant, hidra, į kurią kėsinamasi, iš principo sugeba pavirsti keliomis hidromis.
