Dvigalviai gyvūnai gamtoje išgyvena ne taip ilgai. Kai vienu kūnu disponuoja dvejos smegenys, judesiai ne visada būna koordinuoti ir tikslingi. Netgi priešingai – du nervų centrai gali nerasti bendros kalbos priimant sprendimą. Tad dvigalviams plėšrūnams medžioklė tampa labai komplikuotu užsiėmimu. Maža to, dvigalviai plėšrūnai patys gali tapti lengvesniu grobiu.
Jei viena galva nudaigoja kitą, nugalėtojui tokia pergalė gali reikšti pražūtį. Be to, laisvėje per galvų grumtynes individas tampa pažeidžiamesnis ir labiau prieinamas kitiems plėšrūnams.
Šiaip ar taip, nepaisant neįprasto galvų skaičiaus, dvigalvės gyvatės gali gyventi visavertį gyvenimą laisvėje ir net susilaukti palikuonių.
Dviejų savaičių dvigalvė gyvatė buvo perkelta į vieną Pietvakarių Turkijos terariumų – ten ja bus rūpinamasi. Panašu, kad tai yra žaltinių atstovė, kurios gentainiai pasižymi greičiu ir vikrumu. Suaugę individai pasiekia vidutiniškai 20 cm ilgį.
Daugelio gyvačių rūšių individai linkę gyventi po vieną, tačiau tyrėjams yra žinoma, kad policefaliniai egzemplioriai gali būti linkę į kanibalizmą ar tarpusavio kovą dėl maisto. Ne išimtis ir dvigalvės gyvatės atvejis. Be to, šios rūšies nasrai yra gana siauri, tad gyvatės prižiūrėtojai turi maitinti ne per dideliais kąsniais, kad roplys neužspringtų.
Teoriškai tokiam individui visiškai pakaktų, kad mistų tik viena galva – organizmas turi tik vieną virškinimo traktą. Vis dėlto dvigalviai padarai to nėra įsisąmoninę, todėl jų galvos dažnai pradeda kovoti tarpusavyje dėl maisto. Jei viena galva nudaigoja kitą, nugalėtojui tokia pergalė gali reikšti pražūtį. Be to, laisvėje per galvų grumtynes individas tampa pažeidžiamesnis ir labiau prieinamas kitiems plėšrūnams.
Tai – ne pirma rasta dvigalvė gyvatė. Internete galima rasti kad ir tokią vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip tokia gyvatė-bicefalė maitinama.
